Tai reiškia, kad nuo šiol Suomijai taikomas NATO 5-asis straipsnis, pagal kurį sutariama, jog ataka prieš vieną NATO narę laikoma viso Aljanso užpuolimu.
Šia proga antradienio popietę prie Aljanso būstinės Briuselyje vyksta ceremonija. Čia pirmą kartą suplevėsuos ir Suomijos vėliava. „Tai tikrai istorinė diena“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ceremonijoje dalyvaja 30 dabartinių NATO narių užsienio reikalų ministrai bei Suomijos prezidentas Saulis Niinisto.
J.Stoltenbergas, pradėdamas bendrą pranešimą su Suomijos prezidentu S.Niinistro, pasveikino šalį prisijungus prie NATO: „Sveiki atvykę į sėkmingiausią aljansą istorijoje“, – sakė jis.
S.Niinisto spaudos konferencijoje su J.Stoltenbergu Briuselyje sakė, kad tai yra puiki diena Suomijai.
„Jei žmonės gali gyventi saugiomis, stabiliomis sąlygomis – tai yra laimingo gyvenimo pagrindas“, – kalbėjo jis.
S.Niinisto pridūrė, kad Švedijos narystė taip pat yra labai svarbi.
„Dar kartą kartoju, stabilumas ir saugumas – norėčiau, kad mes galėtume prisidėti prie to, kad tai padidėtų gynybiniame aljanse.“
Paklaustas, kaip jaučiasi šiuo metu, S.Niinisto sakė, kad stojimo į NATO procese buvo daug „istorinių“ momentų – tačiau šis yra pats ryškiausias.
Jis pridūrė, kad „neabejotinai“ jaučia palengvėjimą dėl rezultato, sakydamas, kad procesas nebuvo „toks sunkus“.
„Buvo labai aišku, kad atėjus laikui tapsime nariais“, – sakė jis ir teigė labai pozityviai vertinantis tikimybę, jog Švedija taip pat įstos į aljansą.
Suomijos prisijungimas prie NATO yra reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą. Šiaurės šalis, turinti daugiau kaip 1 300 km sieną su Rusija, iki šiol kariniu požiūriu buvo neutrali.
Pirmasis Suomijos, kaip valstybės narės, veiksmas buvo Švedijos paraiškos dėl narystės ratifikavimas.
Per bendrą NATO generalinio sekretoriaus J.Stoltenbergo ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimą pastarasis perkeltine prasme pareiškė, kad „turėtume padėkoti V.Putinui“, už tai, kad Suomija įstojo į NATO, nes Rusijos agresija Ukrainoje privertė valstybes atidžiau rūpintis savo saugumu ir imtis konkrečių veiksmų.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad tai buvo greičiausias įstojimo į NATO procesas per visą Aljanso istoriją.
NATO nare nori tapti ir Švedija. Tačiau šį jos norą kol kas blokuoja Turkija. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina Švediją imantis nepakankamai veiksmų prieš „teroristines organizacijas“.
Ankara pirmiausiai omenyje turi uždraustą kurdų Darbininkų partiją PKK. Panašių kaltinimų pradžioje R.T.Erdoganas turėjo ir Suomijai.
Pasibaigus Suomijos priėmimo į NATO ceremonijai, prasidės dvi dienas truksiantis Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Čia bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai kare su Rusija. Kaip svečias į konsultacijas pakviestas Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytras Kuleba. Jam dalyvaujant, pirmą kartą per ilgesnį laiką vėl vyks NATO ir Ukrainos komisijos posėdis ministrų lygiu.
Pastarąjį kartą NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas aukščiausiu lygiu vyko 2017 metų liepą. Po to Vengrija pareiškė, kad iki atskiro sprendimo blokuos tokius susitikimus aukštesniu lygiu.
To priežastimi, be kita ko, nurodytas naujas Ukrainos švietimo įstatymas, kuris tik ribotai leidžia pamokas mokyklose mažumų kalbomis. Tai paveikė pirmiausiai rusų, tačiau ir vengrų mažumą Ukrainoje.
Ginčas iki šiol neišspręstas. Šį kartą NATO vadovas J.Stoltenbergas pasinaudojo savo teise surengti komisijos posėdį, nepaisant vienos šalies pasipriešinimo.
