„Blogiausia manyti, kad mes, europiečiai, turime būti Amerikos pasekėjai ir prisitaikyti prie JAV ritmo ir Kinijos pernelyg jautrios reakcijos“, – penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine sakė E.Macronas žiniasklaidai, įskaitant prancūzų verslo dienraštį „Les Echos“ ir politikos naujienų leidinį „Politico“.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad Europai iškilo grėsmė tapti vasale tarp JAV ir Kinijos, o vietoj to ji galėtų būti trečiuoju poliu.
„Turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbame apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, turime Europos strategiją“, – pasakojo jis.
Tiek Amerikos, tiek Kinijos pareigūnai žino, kad Europos politika Pekino atžvilgiu toli gražu nėra galutinai aiški. Pastaraisiais mėnesiais JAV pareigūnai įspėjo apie Kinijos norą siųsti ginklus Rusijai ir kalbėjo apie pavojus, kylančius leidžiant Kinijos technologijų bendrovėms nevaržomai patekti į Europos rinkas.
Pastaruosius metus Europos lyderiai taip pat vis skeptiškiau vertino Kinijos veiksmus tarptautinėje arenoje, išreikšdami susirūpinimą dėl to, kaip Kinija tvarkosi su protestais Honkonge, uigūrais Sindziango regione, taip pat dėl „Kinijos drakono“ vis dažniau pasirodančių karinių grasinimų Taivanui.
Vakarams įvedus griežtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje, Kinija vis dar buvo suinteresuota palaikyti ir plėsti prekybos ryšius su Rusija. Tai šokiravo daugelį Vakarų pareigūnų ir lėmė aršias diskusijas Europoje dėl to, kaip nubausti Pekiną ir kiek ES turėtų pasitraukti iš prekybos su Kinija.
Rusijos karas prieš Ukrainą sustiprino Europos ir JAV aljansą, keitė pasaulinę prekybą, atgaivino NATO. Šie E.Macrono pasisakymai ir vizitas Kinijoje sukėlė nemažai klausimų, kaip ir ankstesni jo teiginiai apie Ukrainą. Nors savo ruožtu Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant Prancūzijos prezidento komentarų, „pasitiki“ santykiais su Prancūzija, Prancūzijos prezidentas susilaukė nemažai kritikos, teigiančios, kad tokie politiko veiksmai sukuria pleištą tarp senojo žemyno ir Amerikos, o vizitas tapo dar vienu Kinijos laimėjimu.
Politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, jei Europa neduos aiškaus signalo, kad tai buvo ne visos ES, o tik E.Macrono pozicija, tai galės priartinti Kiniją prie idėjos, jog yra tinkamas laikas imtis tam tikrų karinių veiksmų prieš Taivaną. Anot jo, Kinija, bent jau sau svarbiais klausimais, nori atplėšti Europą nuo Amerikos. Pirmiausia, kad Europa Taivano klausimu liktų neutrali.
„Manyčiau, kad šiuo aspektu Kinija per šį vizitą pasiekė viską, ką norėjo <...>. Nesureikšminu, kad dabar jau viskas – kažkas galutinai įvyko. Tikrai ne, bet žingsnis ta linkme, kad Europos ir Amerikos pozicijos dar labiau išsiskirtų, ypač Kinijai svarbiais klausimais, buvo žengtas, – lrytas.lt teigė jis. – Suskaldymas tikrai yra. Mano požiūriu, ką pati Prancūzija pralaimėjo – tai pasitikėjimą, kuris buvo nebūtinai labai didelis, bet tą, kuris buvo, E.Macronas, ko gero, sugriovė galutinai.“
Pasak politikos apžvalgininko, E.Macronas pademonstravo, kad jis pats ir Prancūzija nėra toks patikimas JAV sąjungininkas. Problema ta, kad kalbėdamas Europos vardu, E.Macronas sukūrė sąlygas JAV manyti, jog ES valstybės ne visada yra pasirengusios padėti Amerikai, kaip tos pagalbos prireikia, tačiau reikalauja saugumo garantijų, ypač karo Ukrainoje kontekste.
Kinija laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir Rusija, teigia M.Laurinavičius. Valstybė nesiruošia ir neketina megzti dialogo su Europos Sąjunga, kaip bendru klubu. Ji nori bendrauti su kiekviena valstybe atskirai, kas skaldo bendriją ir tuo pačiu mažina jos galią.
Būdingi kontraversiški pasisakymai
Tuo metu politologo L. Kojala teigimu, Prancūzijos prezidentui būdingi kontraversiški pasisakymai. Prieš keletą metų jis kalbėjo apie NATO ištikusią smegenų mirtį. Tai taip pat buvo be galo plačiai aptarinėjama tema.
Pasak politologo, tam tikra prasme šis interviu nėra kažkas labai naujo. Prancūzijos prezidentas ne kartą yra teigęs, kad Europa turi būti strategiškai autonomiška, tačiau tas autonomiškumas turi būti ne tik nuo Kinijos, bet ir nuo JAV.
„Be abejo, šiuo atveju tai jau yra NATO sąjungininkas ir kertinis Europos saugumo garantas. Tai ir sukelia pagrindines kontraversijas, nes mūsų regione – Vidurio ir Rytų Europoje, Šiaurės šalyse, JAV vaidmuo šiandien yra suprantamas kaip nepakeičiamas, ypatingai gynybos politikoje. Kitaip tariant, alternatyvų JAV – nėra“, – teigė L.Kojala.
„E.Macrono vizija, kuri galbūt aprėpė ilgalaikį laikotarpį, ne artimiausių kelerių metų perspektyvą, tarsi ir teigtų, kad tą alternatyvą galime sukurti, bet čia ir vyksta diskusija ar tai, ką daro Europa šiandien yra pakankama, kad ateityje tie pajėgumai susikurtų, ar visa tai yra graži vizija, kuri vargu ar bus realizuota praktiškai“, – pridūrė jis.
L.Kojala sako, kad šiandien kvestionuojančių NATO iš narių pusės nėra, bet apie ilgalaikį santykį su JAV, diskusijos tikrai vyksta. Šiuo atveju E.Macronas labai aštriai arba gana kontraversiškai padaro tai viešai – kelia klausimus, kurie, politologo teigimu, veikiausiai kyla ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet nebūtinai taip plačiai nuskamba kaip E.Macrono interviu.
„Vargu ar galėtume manyti, kad tai išskirtinai E.Macrono savybė, nes tą matėme Prancūzijos diplomatijoje ir anksčiau. Vėlgi, E.Macronas, ko gero, suvokia, kad šiandien Europoje jis yra gana išskirtinis politikas. Europoje yra labai daug technokratinio sukirpimo politinių lyderių – jie vengia vizionieriškų pasisakymų, kalbėdami apie ilgalaikę, kelių – dešimties metų perspektyvą. Ir čia E.Macronas tarsi užpildo tam tikrą nišą ir tą daro labai sėkmingai“, – teigė L.Kojala.
Čia atsiranda silpnybė – E.Macronas kalba apie bendrą Europos poziciją, nors tos bendros pozicijos, kuri apspręstų JAV vaidmenį ir kaip tas vaidmuo turėtų mažėti ar nemažėti, nėra. Tai iššaukia kontraversiją pačios Europos viduje, teigia politologas.
JAV strateginės politikos dokumentai, kaip pavyzdžiui, praėjusiais metais paskelbta gynybos strategija nurodo, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už save, pagrindiniam JAV strateginiui konkurentui ir priešininkui išliekant Kinijai.
Ilgainiui JAV galimybės tokiu pat mastu užtikrinti Europos saugumą bus mažesnis. L.Kojalos teigimu, JAV tikrai nepasitrauks ir to nereikalavo, tačiau tai reiškia išteklių perorientavimą, kas galėtų lemti mažesnių resursų paskyrimą Europai. Anot politologo, susiklosčius tokiai situacijai, nišą galėtų užpildyti pačios Europos valstybės. Kontinentas turės prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, vadinasi, turės daugiau investuoti.
Norint, kad Europa būtų savarankiškesnė, L.Kojalos teigimu, gynybos išlaidos turės ženkliai augti ir augti ne vieneriems ar keleriems metams, bet ilgainiui, tam, kad būtų sukurti po Šaltojo karo pabaigos prarasti pajėgumai.
„Vertinant iš Lietuvos interesų perspektyvos, ši, E.Macrono autonomiškumo vizija galėtų turėti mažiau pozityvių aspektų ir dėl to, tokioms šalims kaip Lietuva, yra labai svarbu debate dalyvauti ir labai aiškiai parodyti, kur yra tam tikros raudonos linijos“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie gynybą ir bendrus gynybos pramonės įsigijimus, L.Kojala pabrėžė, kad pažanga šioje srityje dar tik prasideda, tad rezultatų reikėtų tikėtis dešimties-dvidešimties metų perspektyvoje.
„E.Macrono akcentai, ko gero, yra teisingi su jais vargu, ar kas ginčytųsi, turiu omenyje, ypatingai didelį fokusą į Europos gynybos pramonės atkūrimą. Bet be abejo, ją reikės realizuoti milijardinėmis investicijomis ir politine valia, kuri neturės nutrūkti pasikeitus geopolitinėms aplinkybėms, – kalbėjo jis. – Čia veikiausiai E.Macrono vizija kol kas nėra realizuota praktiškai, nes jis susiduria su klaustukais, kurie kils dėl politinių debatų.“
Reikšmė Ukrainos karo kontekste
E.Macronas interviu kalbėjo, kad „jei negalime užbaigti konflikto Ukrainoje, kokį patikimumą turėsime Taivano klausimu? Siekiame bendradarbiauti su Kinija dėl taikos ir stabilumo Ukrainoje“. „Taivano klausimas akivaizdžiai iškilo jo derybose su prezidentu Xi“, – pirmadienį „Twitter“ pranešimuose tai patvirtino Prancūzijos ambasados patarėjas spaudai Pascalis Confavreux.
„Jei E.Macronas kalba visos Europos vardu ir jų pozicija dabar yra tokia, kad jie nesiruošia rinktis JAV ir Kinijos pusės dėl Taivano... gal iš esmės turėtume pasakyti, kad mes susitelksime į Taivaną ir Kinijos keliamas grėsmes, o jūs tvarkykite Ukrainą ir Europą“, – sekmadienį „Twitter“ pareiškė senatorius Marco Rubio, reaguodamas į Prancūzijos prezidento interviu.
M.Laurinavičius sako, kad šis E.Macrono vizitas kelia didelių grėsmių ir yra pavojingas, ypač karo Ukrainoje kontekste. Nors E.Macronas teigia, kad Taivano klausimas yra ne Europos konfliktas, į kurį reikėtų veltis, tačiau, anot politikos apžvalgininko, vykstant Rusijos karui Ukrainoje, akivaizdu, kad šie du, rodos toli esantys regionai, yra glaudžiai susiję.
„Mažų mažiausiai tai, ką padarė E.Macronas, kelia didelių grėsmių ir dėl karo Ukrainoje. Tai yra, dėl tolimesnės JAV pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu ne pačiu artimiausiu laikotarpiu“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas šiuo metu yra viešai kritikuojamas ir Vokietijoje – tiek socialdemokratų, tiek krikščionių demokratų politikų. Anot politikos apžvalgininko, Vokietijoje vyksta pakankamai didelė kova, kokia turėtų būti politika Kinijos atžvilgiu.
„Ji tikrai ne tokia kaip E.Macrono, nepaisant to, kad mes kartais pagrįstai kaltinam Vokietiją, kaip per daug priklausomą nuo Kinijos, kaip taip pat bandančią rasti kažkokį būdą bendradarbiauti su šia agresyvia valstybe“, – teigė jis.
Anot M.Laurinavičiaus, apmaudu, kad Lietuvoje nevyksta didesnė diskusija politikų tarpe šiuo klausimu. „Ko gero, nesuprantama Lietuvoje kokią reikšmę šis įvykis turi ne tik santykiams su Kinija, Europos santykiams su Kinija, tai turi gerokai platesnę reikšmę net ir karo Ukrainoje kontekste. Tai turi milžinišką reikšmę ateities procesams, kurie gali prisidėti net ir prie karo Ukrainoje baigties“, – sakė jis.
