Gynybos žvalgybos agentūros analizėje išdėstyti keturi netikėti scenarijai ir tai, kaip jie galėtų paveikti konflikto Ukrainoje eigą. Hipotetiniai scenarijai apima Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio mirtis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės pašalinimą ir Ukrainos smūgį Kremliui.
Dokumente teigiama, kad karas greičiausiai ir toliau užsitęs. Tačiau jame aprašoma, kad kiekvienas toks netikėtas scenarijus potencialiai gali lemti eskalaciją Ukrainoje, konflikto pabaigą derybomis arba neturėti esminės įtakos karo trajektorijai.
Scenarijaus dokumentas yra gana tipiškas žvalgybos agentūrų kuriamas produktas. Jis skirtas padėti kariškiams, politikos formuotojams ar įstatymų leidėjams galvoti apie galimas didelių įvykių pasekmes vertinant savo galimybes.
Dokumentas pažymėtas kaip „RELIDO“, o tai reiškia, kad sprendimą atskleisti informaciją – pavyzdžiui, užsienio partneriams – priima tik aukšto rango pareigūnai. Dokumentas datuotas vasario 24 d. ir pažymėtas žyma „ONE YEAR“ (liet. „1 metai“), o tai reiškia, kad analizė buvo atliekama praėjus metams nuo invazijos pradžios.
Viename iš keturių hipotetinių scenarijų spekuliuota, kas galėtų nutikti, jei Ukraina smogtų Kremliui. Nurodoma daugybė galimų pasekmių. Ataka galėtų sukelti eskalaciją, o V. Putinas, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, pradėtų plataus masto karinę mobilizaciją ir svarstytų galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Arba visuomenės baimė gali paskatinti jį derėtis dėl karo sureguliavimo.
J. Bideno administracija ypač nerimavo dėl galimo Ukrainos smūgio Maskvai, nes toks smūgis gali paskatinti dramatišką Rusijos veiksmų eskalavimą. Tokios Ukrainos atakos pavojus yra viena iš priežasčių, dėl kurių Jungtinės Valstijos nenorėjo aprūpinti Kijevo ilgesnio nuotolio raketomis.
JAV pareigūnai atsisakė pasakyti, ar dokumentas yra tikras, tačiau jo autentiškumo neginčijo. Dokumentas panašus į kitus Pentagono jungtinio štabo parengtus dokumentus, kurie, kaip pripažino pareigūnai, yra tikri.
JAV pareigūnai taip pat perspėjo, kad nutekinti dokumentai yra pasenę ir daugeliu atvejų neatspindi dabartinių įvairių žvalgybos agentūrų vertinimų.
Antrajame visiškai slaptame dokumente, kurį gavo „The Times“, pateikiama išsami informacija apie derybas dėl Rusijos degalų kainų Afrikoje.
Remiantis vasario 17 d. datuotu dokumentu, Malio valdžia tuo metu buvo nepatenkinta degalų kainomis ir tęsė derybas su Rusijos energetikos ministerija bei su privačia karine kompanija „Wagner“ susijusios įmonės „Africa Politology“ atstovais.
Šis akivaizdus pasipriešinimas dėl kainų vyksta tuo metu, kai Afrikos degalų rinka Rusijai tampa vis svarbesnė, nes Vakarų įvestas kainų apribojimas ir Europos Sąjungos draudimas importuoti rusiškus rafinuotus naftos produktus toliau mažina turimus pajamų srautus.
