Skirtingai nei Prancūzijos prezidentas, kuris interviu „Politico“ bandė šiek tiek atitolinti JAV ir Europą bet kokioje būsimoje konfrontacijoje su Kinija dėl Taivano ir ragino stiprinti žemyno „strateginę autonomiją“, Lenkijos vadovas pabrėžia lemiamą Amerikos ir Europos aljanso svarbą ne tik todėl, kad jo šalis yra viena stipriausių Kijevo sąjungininkių kare su Rusija.
„Užuot kūręs strateginę autonomiją nuo Jungtinių Valstijų, siūlau strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė jis prieš išskrisdamas į Vašingtoną.
JAV sostinėje M.Morawieckis ir toliau priekaištavo Prancūzijos prezidentui dėl jo prieštaringų pareiškimų.
„Nematau jokios alternatyvos, ir mes čia visiškai sutinkame, nei kurti dar glaudesnį aljansą su amerikiečiais. Jei į vakarus nuo Lenkijos esančios šalys tai supranta mažiau, tai tikriausiai dėl istorinių aplinkybių“, – sakė jis antradienį Vašingtone.
Skirtingai nei Prancūzija, kuri dešimtmečius piktinosi, kad Europa yra priklausoma nuo JAV, Lenkija yra viena iš karščiausių JAV sąjungininkių žemyne. Varšuva daugelį metų atkakliai siekė, kad jos teritorijoje būtų dislokuoti JAV kariai, o daugelis naujausių ginklų pirkimo sutarčių buvo sudarytos su amerikiečių bendrovėmis. Šių metų pradžioje ji pasirašė 1,4 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl antrosios „Abrams“ tankų partijos pirkimo, taip pat sutiko išleisti 4,6 mlrd. dolerių pažangiems F-35 naikintuvams.
„Džiaugiuosi, kad šis pasiūlymas dėl dar gilesnės strateginės partnerystės rado tokią derlingą dirvą čia, Jungtinėse Valstijose, nes žinome, kad Europoje yra įvairių koncepcijų, kurias suformulavo kiti, koncepcijų, kurios kelia daugiau grėsmių, daugiau klausimų, daugiau nežinomybės, – sakė M.Morawieckis. – Lenkija stengiasi laikytis sveikiausio proto politikos, pagrįstos glaudžiu aljansu su Jungtinėmis Valstijomis Europos Sąjungos rėmuose, ir tai yra geriausias kelias Lenkijai.“
„Naujosios Europos lyderė“
Lenkija tapo viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių, o galimybė naudotis jos keliais, geležinkeliais ir oro uostais yra labai svarbi tiekiant Ukrainai ginklus, šaudmenis ir kitą pagalbą.
Tai padėjo pakeisti požiūrį į Lenkiją, kuri prieš karą dėl problemų, susijusių su teisinės valstybės principo pažeidimais, buvo laikoma vis mažiau reikšminga Vakarų klubo nare, ir tapti svarbia NATO aljanso šalimi.
Varšuva taip pat mano, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą pateisina jos seniai puoselėtą įtarumą dėl istorinio priešo, ir nevengia rodyti pirštu į Paryžių ir Berlyną, kad šie klydo dėl Kremliaus keliamos grėsmės.
„Senoji Europa tikėjo susitarimu su Rusija, ir senoji Europa žlugo, – sakė M.Morawieckis bendroje spaudos konferencijoje su JAV viceprezidente Kamala Harris. – Tačiau yra nauja Europa – Europa, kuri prisimena, kas buvo rusiškas komunizmas. Ir Lenkija yra šios naujosios Europos lyderė.“
Štai kodėl E.Macrono komentarai sulaukė Varšuvos reakcijos.
„Visiškai nesutinku su prezidentu E.Macronu. Manome, kad Europoje reikia daugiau Amerikos... Norime daugiau bendradarbiauti su JAV partnerystės pagrindu“, – Lenkijos radijui „Radio Zet“ sakė Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas, pridurdamas, kad E.Macrono stumiama strateginės autonomijos idėja „turi tikslą nutraukti Europos ir Jungtinių Valstijų ryšius“.
Nors Lenkija nori, kad Europos šalys pasiektų NATO tikslą gynybai išleisti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto – šį tikslą įgyvendina tik septynios Aljanso narės, įskaitant Lenkiją, bet ne Prancūziją ir Vokietiją, – ir nors neprieštarauja, kad jos kurtų karinę pramonę, ji nenori silpninti ryšių su JAV, sakė vyriausybės finansuojamo Lenkijos tarptautinių reikalų instituto vadovas Slawomiras Debskis.
Jis perspėjo, kad E.Macrono kalbos apie Europos atsiribojimą nuo JAV konflikto su Kinija atveju „grasina ES skilimu, o tai prieštarauja ne tik Lenkijos, bet ir daugumos Europos šalių interesams“.
Sureagavo ir Lietuva
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat atsakė į prieštaringai vertinamus E.Macrono pareiškimus, kurie galėtų padidinti įtampą tarp ES ir JAV.
Savo „Twitter“ paskyroje ministras paskelbė ištisą virtinę su šia situacija susijusių emocingų pareiškimų.
„Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles. Kinija stato, kad mes pakartosime šią klaidą. Laikas išbandyti ką nors kita.
Pirkome energiją, perdavėme technologijas, investavome į totalitarinius režimus. Sudarėme jiems sąlygas augti. Ne dėl praktinės naudos, o dėl mesianistinės iliuzijos, kad Vakarų įtakos plitimas yra neišvengiamas ir gali atnešti tik gerus pokyčius.
Dėl mūsų susipainiojimo tapome strategiškai akli. Nepaisėme grėsmių, kylančių ne tik su Rusija besiribojančioms šalims, bet ir pačiai Vakarų visuomenei. Kariuomenės buvo apleistos, sienos paliktos neapsaugotos, mūsų gebėjimas sukilti ir atremti užpuolikus sumažėjo.
Kartu su silpna užsienio politika Vakarų šalys susilpnėjo ir viduje. Korupcija, ginkluota radikalizacija ir kišimasis į rinkimus tapo norma.
Ukrainos gynyba – tai ne tik taisyklėmis grindžiamos tvarkos gynimas nuo XX a. barbarizmo sugrįžimo. Tai taip pat reiškia, kad mes turime gintis patys.
Deja, mūsų geopolitinis aklumas dar neišgydomas. Mes nusprendėme nematyti Rusijos agresijos grėsmės, o dabar nusprendėme nematyti Kinijos agresijos grėsmės. Esame ties riba pakartoti tą pačią klaidą.
Prašėme Rusijos neįsiveržti į Ukrainą. Prašėme Rusijos neįsiveržti į Gruziją. Skambinome telefonu. Rezultatas buvo tragiškai nuspėjama katastrofa.
Akivaizdu, kad mūsų strategija su (Vladimiru -red.) Putinu žlugo. Dabar, užuot didinę išlaidas gynybai ir gamybos apimtis arba stiprinę transatlantinius ryšius, prašome kito totalitaristo padėti mums „užtikrinti taiką“ Europoje? Tai būtų didesnė klaida nei „Nordstream“.
Esame pajėgūs apginti Europą be Kinijos pagalbos. Užuot prašę pagalbos, turėtume projektuoti savo jėgas ir parodyti pasauliui, kad Ukraina, Europa ir JAV nori ir gali apsaugoti Europos žemyną. Tai vienintelis signalas, kurį turėtume siųsti.
Toks pat stiprus signalas turi būti siunčiamas Taivanui. Turime pareikšti, kad sala ir jos demokratiją mylintys žmonės yra taisyklėmis grindžiamos tvarkos dalis ir kad mes kovosime prieš bet kokius bandymus jėga pakeisti status quo, nes norime ir galime daryti tai, kas teisinga.
Pasaulio tvarka gimė iš transatlantinės pergalės prieš engėjus ir užpuolikus. Kai kurie nusprendė atsisakyti šios tvarkos ir iki šiol siekia ją sugriauti. Atsakydami į tai, transatlantinės vienybės nepakeisime, todėl privalome ją saugoti ir ginti, o ne griauti.
Siūlau pripažinti transatlantinės vienybės naudą ir būtinybę ir įsipareigoti visuotinai ginti taisykles, dėl kurių visi susitarėme. Nesiūlau maldauti diktatorių, kad jie padėtų užtikrinti taiką Europoje. Prieš tokią strategiją yra ilgas ir kruvinas įrodymų pėdsakas“, – atskirose tviterio žinutėse dėstė G.Landsbergis.
Po aistras Vakarų šalyse sukėlusių Prancūzijos prezidneto E.Macrono pasisakymų, kiek santūriau, tačiau aiškiai išreikšdamas paramą tolesniam transatlantinių santykių stiprinimui, sureagavo ir prezidentas G.Nausėda.
Pasak šalies vadovo, JAV ir Europos vienybė „nekelia abejonių“, todėl valstybės turi toliau stiprinti bendradarbiavimą NATO kontekste bei puoselėti bendras Vakarų demokratijoms svarbias vertybes.
„Transatlantinis ryšys yra labai svarbus Europos saugumo elementas. Kartu su sąjungininkais turime ginti mūsų bendras vertybes, demokratiją ir laisvę. Turėtume siekti toliau stiprinti NATO visose srityse. Mūsų vienybė nekelia abejonių“, – trečiadienį tviteryje rašė G.Nausėda.
Parengta pagal „Politico“ inf.
