Dokumentuose išsamiai aprašoma tiekiama pagalba Ukrainos kontrpuolimui sustiprinti, JAV abejonės dėl jo sėkmės, galimas Ukrainos pažeidžiamumas oro atakoms, liūdna Kremliaus kariuomenės būklė, Rusijos bandymai prašyti ginklų iš kai kurių šalių, bei tai, kaip JAV vertina priešus ir sąjungininkus.
JAV pripažino, kad didžioji dalis dokumentų atrodo tikri, tuo tarpu Ukraina bandė sumenkinti jo svarbą, įspėdama apie Rusijos propagandą.
Šimtai slaptų dokumentų buvo atspausdinti, nufotografuoti ir paskelbti socialinėje platformoje „Discord“, kurioje jie iš vieno pokalbio kambario pamažu pasklido daugelyje pokalbių kambarių, o vėliau – į kitus socialinius tinklus.
Nuo to laiko JAV ir sąjungininkų žvalgybos bendruomenės bei teisėsaugos pareigūnai stengėsi susekti šaltinį ir sumažinti žalą, kurią gali padaryti šie atskleisti duomenys.
Įtariamasis Masačusetso oro nacionalinės gvardijos narys, susijęs su internete paskelbtų slaptų dokumentų nutekinimu, buvo suimtas balandžio 13 d. Masačusetse, o kitą dieną jam buvo pareikšti kaltinimai, tačiau kaltės jis neprisiėmė.
„Discord“ ir socialinių tinklų vaidmuo
Dokumentai iš pradžių buvo nutekinti „Discord“ pokalbių kambaryje. Šioje socialinėje platformoje kiekvienas gali susikurti savo serverius ir pokalbių kambarius. „Discord“ ypač populiari tarp žaidėjų, „youtuberių“, tiesioginių transliacijų kūrėjų ir draugų grupių.
Kai kuriuos dokumentus žmonės pradėjo siųsti į kitus socialinius tinklus. Galiausiai jie pasirodė „4chan“ ir „Telegram“ kanaluose, įskaitant prorusišką kanalą, kuriame, kaip atrodė, pasklido modifikuota vieno iš failų versija.
Dokumentai taip plito net kelis mėnesius, kol juos pastebėjo pakankamai žurnalistų ir žvalgybos pareigūnų, kad FTB ir JAV Teisingumo departamentas, tarpvyriausybinės grupės ir naujienų agentūros sukeltų audrą.
Visi dokumentai nebuvo tvarkingai patalpinti vienoje vietoje, internete jie buvo išplitę padrikai. Dienraštis „The Washington Post“ teigė turintis prieigą prie daugiau kaip 300 nutekintų puslapių.
Kieno kaltė?
Dienraščių „New York Times“, „The Washington Post“, „Bellingcat“ ir kitų leidinių vykdyti tyrimai priėjo prie išvados, kad nutekintojas greičiausiai buvo 21 metų jaunesnysis oro nacionalinės gvardijos narys Jackas Teixeira, kurį valdžios institucijos greitai susekė ir balandžio 13 d. suėmė, o balandžio 14 d. pateikė kaltinimus.
Įtariama, kad jis galėjo prieiti prie failų, eidamas sistemų specialisto pareigas. Nurodoma, kad J.Teixeira turėjo nedidelį „Discord“ serverį, kuris vienu metu vadinosi „Thug Shaker Central“. Jame pagrindinės pokalbių temos buvo apie ginklus ir karinę įrangą.
Pokalbiai su kitais vartotojais atskleidė, kad įtariamas nutekintojas, pasivadinęs O.G., neplanavo demaskuoti turimos informacijos, tačiau buvo nepatenkintas tuo, ką laikė JAV vyriausybės pertekliniu valdymu ir žvalgybos bendruomenėje vykstančiu blogiu.
Iš pokalbių galima spręsti, kad J.Teixeirai veikiausiai patiko būti autoritetu kitų akyse. Greičiausiai tokią poziciją, jo manymu, vaikinui suteikė turimi dokumentai.
Tam tikrą kaltę galima priskirti ir Amerikos žvalgybos ekosistemai. Žvalgybos darbą tyrinėjantys žmonės teigia – dabartinė sistema yra pasenusi dėl to, kaip yra traktuojamas įslaptintų duomenų generavimas ir keitimąsi jais. Tyrinėtojai taip pat sutinka, kad sistemą jau vėluojama patobulinti.
Keli Ukrainos pareigūnai viešai perspėjo netikėti informacija nutekintuose dokumentuose ir įspėjo apie Rusijos dezinformacijos triukus, kuriuos Maskva iškart paneigė. Internete buvo netgi keliama teorija, kad tai gali būti JAV ir jos sąjungininkų apgaulė, kuria neva siekiama nustebinti priešininkus pradėjus vykdyti kontrpuolimą.
Vis dėlto yra kelios priežastys, kodėl tai mažai tikėtina. Nutekintuose dokumentuose yra per daug informacijos, keliančios rimtų rūpesčių JAV, Ukrainai ir pačiai Rusijai, kad būtų vertėję paskelbti ją visą.
Be to, dokumentuose nedaug informacijos apie realius mūšio planus, todėl neaišku, ar šis nutekinimas kuriai nors pusei suteiktų reikšmingą pranašumą mūšio lauke ar tarptautinėje arenoje.
Perspektyvos klausimas
Lyginant nutekintų failų skaičių su ankstesniais atvejais, pavyzdžiui Edwardo Snowdeno ar „Wikileaks“ paviešintais dokumentais, jis yra daug mažesnis. Tačiau nutekinimas apima naujesnius įvykius, karas vyksta Europoje ir turi įtaką daugeliui šalių visame pasaulyke, todėl jo poveikis gerokai padidėja.
Tvirti santykiai su sąjungininkais ir partneriais greičiausiai išliks nepažeisti, nepaisant viešai išreiškiamų abejonių, laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė ekspertai. Jie pridūrė, kad JAV žvalgybos bendruomenei tai didelė gėda, tačiau ji sugebės ją užglaistyti.
Ukrainai informacijos nutekėjimas gali būti problemiškas dėl vienos priežasties – dokumentuose esanti informacija Rusijai suteiks išsamesnį vaizdą apie tai, kaip Kijevas ruošiasi kontrpuolimui ir patvirtins, kad jam trūksta amunicijos.
Kita vertus, tai, kad Ukrainai trūksta šaudmenų, nebuvo paslaptis, kaip ir tai, kad ji ruošiasi kontrpuolimui. Nutekintuose dokumentuose Rusijos pajėgumai taip pat vertinami nepalankiai. JAV žvalgyba įvertino, kad fronte kovojantiems rusams sekasi sunkiai, be to, Rusijos sistema atskleidžiama kaip stipriai sukompromituota amerikiečių žvalgybos.
Ką atskleidė nutekinta informacija?
1. JAV žvalgyba įsiskverbė į Rusijos kariuomenę.
Kai kurie pranešimai atskleidė, kaip kruopščiai JAV žvalgyba infiltravosi į Rusijos kariuomenę. Dokumentuose minimas Rusijos karinės žvalgybos arba GRU vidaus planavimas. Taip pat yra įrodymų, kad JAV sukompromitavo pagrindinę Rusijos privačią kariuomenę „Wagner Group“.
Prieiga tokia gera, kad JAV gali kasdien realiuoju laiku gauti įspėjimus apie Rusijos atakas dar prieš joms įvykstant, kuriais amerikiečiai vėliau dalijasi su Ukraina. Žvalgybos ekspertas Thomasas Ridas sakė, kad Rusija „yra atvira knyga“ amerikiečių žvalgybai.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad dėl šio atskleidimo gali būti sunkiau rinkti žvalgybinę informaciją, tačiau T. Rido teigimu, Rusijos saugumas yra pakankamai prastas, todėl galiausiai tai neturi reikšmės.
2. Ukrainos kontrpuolimo prognozės.
JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras, regis, mano, kad sustiprinta Rusijos gynyba ir Ukrainos mokymų bei amunicijos trūkumas kontrpuolimo metu tikriausiai „apsunkins pažangą ir padidins aukų skaičių“, todėl Ukrainos pažanga bus mažų mažiausiai kukli.
Dokumento autoriai tikisi, kad Ukrainos pajėgos atkovos ginčijamas teritorijas rytuose, o į pietus bandys išstumti priešus, siekdamos nukirsti Rusijos sausumos tiltą į Krymą, kuris naudojamas kaip tiekimo kelias.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra kalbėjęs apie būtinybę išlaisvinti visą Ukrainą. Rusija visame okupuotame Kryme kasa tranšėjas, todėl tikriausiai tikimasi ukrainiečių puolimo ir ten.
3. Vakarų planai apginkluoti ir apmokyti Ukrainos pajėgas.
Kai kuriuose dokumentuose pateikiamos išsamios schemos, kuriose pažymėti Vakarų planai apginkluoti ir apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Schemos apima atskirų Ukrainos brigadų būklę, jų šarvuočių, artilerijos ir šaudmenų atsargas, taip pat kiek šovinių Ukraina iššaudo kiekvieną dieną.
Kai kurie ekspertai teigia, kad ši informacija sunkiai pakeis situaciją, nes Rusija žino, kad Ukrainos kontrpuolimas artėja, taip pat supranta, kad jai trūksta amunicijos ir transporto priemonių. Tačiau vis tiek lieka neaišku, kokią reikšmę šios dalies dokumentuose atskleidimas turės būsimiems mūšiams.
4. Gegužės mėnesį Ukrainai gali pritrūkti priešlėktuvinės gynybos priemonių.
Dokumentai taip pat atskleidė, kad JAV numato, jog gegužę Ukrainai baigsis jos pagrindinės oro gynybos raketos, nebent ji labai greitai gaus daug daugiau amunicijos iš sąjungininkų. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba nusidėvėjo per žiemą, kai buvo reguliariai apšaudoma raketomis ir dronais.
Ukrainos karinės oro pajėgos neseniai įspėjo, kad rusai gali suduoti daugiau oro smūgių, kuriuos anksčiau sulaikydavo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Karinės oro pajėgos pareiškė, kad Rusija modifikuoja savo bombas taip, kad jos sklandytų, tokiu būdu padidindama jų veikimo nuotolį ir leisdama bombonešiams nebaudžiamai smogti.
5. Užsienio šalių vadovų santykiai su Rusija.
Pranešama, kad Egipto prezidentas Abdelis Fattahas El-Sisi, JAV sąjungininkas, nurodė savo pavaldiniams gauti 40 000 raketų, kurias būtų galima slapta išsiųsti į Rusiją.
Atrodo, kad dokumente apibendrinami A.Sisi ir aukštų karinių pareigūnų pokalbiai apie tiekimą Rusijai, taip pat minimi planai siųsti į šalį sviedinius ir šaunamuosius ginklus. Iš dokumentų galima spręsti, kad pokalbių metu A.Sisi prašė, kad gamyba būtų laikoma paslaptyje nuo JAV.
Amerikos pareigūnai neigė žinantys apie šį planą. Egipto užsienio reikalų ministerijos atstovas pakomentavo, kad Egipto pozicija grindžiama JT chartijos laikymusi ir „nesikišimu į šią krizę“, išlaikant vienodą distanciją su abiem pusėmis.
Viename pranešime teigiama, kad „Wagner“ kreipėsi į Turkiją, NATO narę, prašydamas ginklų. Dokumentuose teigiama, kad „Wagner“ atstovai susitiko su Turkijos kontaktiniais asmenimis, kad iš Turkijos įsigytų ginklų ir įrangos grupuotės operacijoms Malyje.
6. Vasario mėnesio duomenimis, Bachmutas buvo beveik apsuptas.
Vasario pabaigoje Bachmuto miestas buvo beveik apsuptas, o padėtis jame buvo „katastrofiška“, teigė Ukrainos žvalgybos vadovas, jei tikėti informacija iš nutekintų dokumentų. Tuo metu Ukraina viešai neigė, kad Bachmuto miestas buvo ties žlugimo riba.
Vis dėlto dokumentai patvirtina kovo pradžioje netoli Bachmuto su laikraščiu „The Kyiv Independent“ kalbėjusių tarnybos narių žodžius. Sprendžiant iš to, ką jie matė, miestas buvo labai arti apsupties.
7. Ukrainoje esantys NATO operatoriai moko Ukrainos karius.
Kai kuriose dokumentuose teigiama, kad Ukrainoje yra 97 NATO šalių specialiųjų pajėgų operatoriai. Tarp jų – 50 iš Didžiosios Britanijos, 17 iš Latvijos, 15 iš Prancūzijos ir 14 iš JAV.
Dauguma jų tikriausiai apmoko Ukrainos karius, tačiau Kremlius gali pasinaudoti šia informacija, kad paremtų savo teiginį, jog NATO yra tiesiogiai įsitraukęs į karą aljansas – tai vienas iš pagrindinių Rusijos vidaus propagandos teiginių.
Viename pranešime teigiama, kad Kinija taip pat gali nuspręsti laikyti NATO agresore ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu padidinti pagalbą Rusijai.
Ji taip pat galėtų tai padaryti, jei Kijevas tiesiogiai užpultų Rusijos teritoriją tolimojo nuotolio ginklais, kaip vasario mėnesio esą norėjo padaryti V. Zelenskis. Balandžio 14 d. Kinija pažadėjo neparduoti ginklų nė vienai pusei.
8. Atskleistos subtilios derybos.
Dokumentai taip pat atskleidė iš Pietų Korėjos surinktą informaciją, susijusią su vidaus vyriausybės diskusijomis dėl to, ar parduoti 330 000 155 mm kalibro šovinių Lenkijai, nes JAV spaudė Pietų Korėją tiekti ginklus Ukrainai.
Pietų Korėja laikosi politikos neparduoti ginklų kariaujančioms šalims. Nutekėjusi informacija privertė ne laiku žvilgtelėti į užkulisius ir sukelti sąmyšį. Dabartinė prezidento Yoon Suk Yeol vyriausybė pareiškė, kad nemažai nutekėjusių dokumentų buvo sufabrikuoti.
Dar vienas atskleidimas susijęs su Izraeliu – iš vienos ataskaitos matyti, kad Vašingtonas mano galįs daryti spaudimą Jeruzalei, kad ši tiektų mirtinus ginklus Ukrainai.
