Ukrainietės, vardu Liubovė, istorija buvo sukrečianti bei tapo dar vienu liudijimu, patvirtinančiu Rusijos vykdomus nusikaltimus Ukrainoje.
Jį trečiadienį, kaip ir kitus ukrainiečių pasakojimus apie rusų žiaurumą, išklausė Atsovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto nariai ir vėliau juo pasidalijo. Nukentėjusiųjų prašymu komitetas neatskleidė nukentėjusiųjų pavardžių.
Prievarta išvežto į Rusiją ir apgyvendinto šeimoje, bandžiusioje jį indoktrinuoti, šešiolikmečio Romano ir Liubovės patirtis yra tik maža dalelė iš dešimčių tūkstančių karo nusikaltimų atvejų, kuriuos, kaip įtariama, rusai įvykdė nuo praėjusių metų invazijos į Ukrainą.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, taip pat liudijęs posėdyje, sakė, kad jo tarnyba užregistravo apie 80 000 galimų karo nusikaltimų atvejų, tačiau iki šiol Ukrainos teismuose už karo nusikaltimus nuteisė tik 31 rusą.
Šiuo metu kai kurie įstatymų leidėjai siekia išlaikyti paramą Ukrainai ir ragina J.Bideno administraciją sustiprinti Kijevui teikiamą ginkluotę. Būtent esant šiam kontekstui vyko siaubingų ukrainiečių istorijų išklausymas.
„Tai daugiau nei karo nusikaltimai. Tai daugiau nei nusikaltimai žmoniškumui. Tai, ką matome Ukrainoje, yra genocidas“, – savo įžanginėje kalboje sakė komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kremliaus aukšto rango pareigūnai aiškiai parodė, kad jų tikslas – sistemingai sunaikinti Ukrainos egzistavimą.
Laisvasis pasaulis negali ramiai sėdėti ir leisti, kad tai įvyktų. Atėjo laikas šiai administracijai kartu su mūsų sąjungininkais aprūpinti Ukrainą ginklais, kurių jai reikia, kad galėtų laimėti“, – teigė jis, turėdamas omenyje ilgojo nuotolio raketų sistemas, tokias kaip ATACMS.
„Ukrainiečiams teks susidurti su visomis šio blogio akto pasekmėmis, – kalbėjo JAV Atstovų Rūmų narys Gregory Meeks. – Tai liks visam gyvenimui – randai, traumos“.
„Mane privertė išsikasti sau kapą“
Buhaltere dirbusi Liubovė beveik metus gyveno Rusijos okupacijos sąlygomis iki kol šių metų sausį okupantai atėjo į jos namus.
Nukentėjusioji tikino, kad rusų kariai įsiveržė į jos namus, teigdami, jog ieško ginklų. Jie konfiskavo jos turimą Ukrainos žemėlapį, vėliavą, suvenyrinius magnetukus su Ukrainos vaizdais ir žetoną su mėlyna bei geltona juostelėmis, simbolizuojančiomis Antrojo pasaulinio karo aukas.
„Tai buvo jų įrodymai prieš mane“, – sakė ji.
Ji buvo nuvežta į vadinamąją kankinimų kamerą ir ten laikoma penkias dienas, kur, pasak jos, buvo mušama, verčiama nusirengti, pjaustoma peiliu. Moteriai buvo grasinama išprievartavimu ir nužudymu.
„Taip pat buvau išvesta į lauką ir jie vėl mane mušė, o prie mano galvos pridėjo pistoletą ir šaudė, tarsi vykdytų egzekuciją, – pasakojo ji. – Taip pat mane privertė išsikasti sau kapą“.
Moteris atviravo, kad teko matyti ir kitus kankinamus žmones, kurie dažnu atveju buvo „išvedami su juodais plastikiniais maišais ant galvų“.
„Aš taip jaudinuosi dėl jų. Labai norėčiau vieną dieną juos surasti, bet nesu tikra, ar jie dar gyvi“, – teigė ji.
Nors kankintojai Liubovą paleido, jie patikino, kad sugrįš. Grįžusi namo moteris išvydo liūdną vaizdą – namai buvo nusiaubti. Ukrainietė pasakojo, kad rusai ją apiplėšė ir pavogė medalius, priklausiusius jos tėvui.
Jai pavyko pabėgti iš Chersono ir išvykti į JAV, kad galėtų būti su dukra, tačiau ji tikisi, kad greitu metu galės grįžti į Ukrainą.
„Pasakoju jums savo istoriją, o dabar tose teritorijose yra ir kitų žmonių, kuriuos apiplėšinėja, prievartauja ir muša, – pareiškė ji. – Šiuos baisius nusikaltimus reikia sustabdyti“.
„Jie bandė pakeisti jo mąstyseną“
Dar vienas pasakojimas, kuriuo pasidalinta su komitetu, buvo 16-mečio Romano, kuris, pasak jo atstovės, buvo prievarta išsiųstas į Rusiją „atostogauti“.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino ir dar vienos aukštas pareigas užimančios Rusijos pareigūnės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl įtariamos ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją schemos.
Našlaitis Romanas po Rusijos invazijos į Ukrainą paliko savo mokyklą ir pėsčiomis nuėjo 60 kilometrų, o pakeliui jam esą grasino Rusijos kariai. Kai jis pasiekė kelionės tikslą – kaimą Donecko srityje, rusai vėliau užėmė ir tą kaimą, o Romanas buvo patalpintas į vietos ligoninę kartu su kitais vaikais, kalbėjo jo atstovė.
„Toje ligoninėje jam buvo pranešta, kad nuo šiol jis turės kitą šeimą, – sakė jo atstovė. – Okupacinė valdžia ignoravo jo prašymą, kad jis norėtų, jog jo teisėti atstovai būtų jo brolis arba sesuo, nes jis juos ten turėjo.“
Romano atstovė pasakojo, kad okupacinė valdžia išsiuntė jį į kitą Donecko ligoninę, kurioje jam buvo išduotas naujas gimimo liudijimas apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vardu. Kiek vėliau jaunuolis buvo išsiųstas į Rusiją „atostogauti“.
Rusijoje Romaną ir kitus ukrainiečių vaikus aplankė pati M.Lvova-Belova. Moteris vaikams pranešė, kad šie bus įvaikinti. Vaikai protestavo šiam sprendimui ir vietoje apgyvendinimo pas naują šeimą buvo išsiųsti į internatinę mokyklą.
„Galiausiai Romanui buvo surasta nauja šeima, – sakė atstovė. – Jie stengėsi pakeisti jo mąstyseną. Jie vertė jį žiūrėti propagandines programas per televiziją.“
Jo bendravimas su bendraamžiais buvo ribojamas, jo judėjimas buvo sekamas per mobilųjį telefoną. Įtėviai vertė jį sakyti, kad jam patinka naujoji šeima ir naujasis gyvenimas.
„Jis buvo priverstas gauti Rusijos pasą, bet paskui iškart jį iš jo atėmė, sakydami, kad tvarkys dokumentus dėl įvaikinimo“, – nurodė ji.
Romanui pavyko grįžti į Ukrainą padedant šios šalies savanoriams, pažymėjo atstovė.
Parengta pagal CNN inf.
