Apdovanojimus pelnęs „Radio Azattyk“ yra žymus Centrinės Azijos šalies transliuotojas, kuris reguliariai rengia pranešimus apie opozicines organizacijas ir tiria galimą korupciją.
„Teismas patenkino Kultūros ministerijos prašymą nutraukti žiniasklaidos priemonės „Azattyk“ veiklą“, – sakoma sostinės Biškeko teismo pranešime.
„Teismo sprendimas dar neįsigaliojo ir gali būti apskųstas per trisdešimt dienų“, – sakoma Biškeko Lenino rajono teismo pranešime. Radijas „Azattyk“ pareiškė, kad sprendimą skųs.
RFE/RL prezidentas Jamie Fly taip pat pareiškė, kad skųs „skandalingą sprendimą“. „Mūsų istorija rodo, kad kai žmonės nori gauti teisingos informacijos, kurią cenzūruoja jų valdžia, jie ras būdų, kaip ją gauti“, – sakė jis.
Sausio mėnesį Kultūros ministerija pranešė, kad pateikė ieškinį dėl žiniasklaidos organizacijos uždarymo dėl jos atsisakymo pašalinti vaizdo įrašą apie praėjusių metų Kirgizijos ir Tadžikistano susirėmimus, per kuriuos žuvo apie 100 žmonių.
Kirgizijoje, palyginti su kitomis Centrinės Azijos šalimis, egzistuoja santykinė žodžio laisvė, tačiau žmogaus teisių gynimo grupės smerkia, jų teigimu, didėjantį spaudimą žiniasklaidai.
Kitaip nei kai kurios kitos buvusios sovietinės šalys, Kirgizija išlaikė glaudžius ryšius su Rusija po to, kai 2022 metų vasario mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti invaziją į Ukrainą.
Kirgizijos parlamento pirmininkas Nurlanbekas Šakijevas šią savaitę surengė derybas su Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininku Viačeslavu Volodinu.
Kaip teigiama Rusijos Valstybės Dūmos išplatintame pranešime, V. Volodinas sakė V. Šakijevui, kad Maskva ir Biškekas galėtų apsikeisti patirtimi, kaip „atremti užsienio kišimąsi“. „Rusija priėmė efektyvius šios srities įstatymus“, – sakoma pranešime.
Rusija ėmėsi beprecedenčių priemonių prieš pilietinės visuomenės grupes ir nepriklausomą žiniasklaidą, dauguma opozicijos veikėjų ir žiniasklaidos darbuotojų –įkalinti arba ištremti, o viešai kritikuoti karą Ukrainoje uždrausta.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Džaparovas, kaip manoma, bus vienintelis užsienio šalies vadovas, atvyksiantis į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse, skirtose 1945 metų SSRS pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.
