Tai iki šiol konkrečiausias Kinijos žingsnis siekiant imtis tarpininkės vaidmens, apie kurį ji jau kelis mėnesius užsimena.
Tačiau valandą trukusiame pokalbyje, kuris, kaip manoma, buvo pirmasis abiejų lyderių pokalbis per keturiolika mėnesių nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, taip pat pateikta nedaug apčiuopiamų pasiūlymų, kaip Kinija galėtų padėti įveikti niokojančią, karo draskomą prarają tarp abiejų šalių.
Be to, pasak analitikų, laikas, kai Pekinas itin daug dėmesio skiria ryšių su Europa stiprinimui, nes santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra pašliję, taip pat rodo, kad Kinijos skaičiavimuose yra daugiau interesų, nei altruizmo.
Ryšiai pašlijo nuo pat karo pradžios, nes Europos lyderiai su siaubu stebėjo, kaip Pekinas atsisakė pasmerkti invaziją ir vietoj to stiprino ekonominius ir diplomatinius ryšius su Maskva, įskaitant prisijungimą prie Kremliaus, kaltinant NATO dėl konflikto kurstymo.
Šią savaitę Pekino pastangos atkurti šiuos santykius smarkiai sutriko po to, kai Kinijos vyriausiasis diplomatas Paryžiuje per televiziją transliuotame interviu pareiškė, kad buvusios sovietinės valstybės pagal tarptautinę teisę neturi jokio statuso – tai laikoma galimu pritarimu V.Putino nuomonei, kad Ukraina turėtų būti Rusijos dalis.
„Sunku atskirti Xi Jinpingo-V.Zelenskio skambučio laiką nuo tų įvykių“, – sakė Vašingtono analitinio centro „Center for Strategic and International Studies“ projekto „China Power Project“ mokso darbuotojas Brianas Hartas.
„Xi tikriausiai pasirinko skambučio laiką, kad numalšintų nuogąstavimus Europoje, tačiau dar neaišku, ar šis skambutis labai padės Pekinui... Aukštesnio rango Pekino pareigūnai pasmerkė ambasadoriaus pareiškimus, tačiau žala buvo padaryta, o Pekino pastangos sušvelninti blogėjančius santykius su didžiąja dalimi Europos atsidūrė užnugaryje“, – pridūrė jis.
Pekinas renka kreditus
V.Zelenskis, kuris kelis mėnesius norėjo pasikalbėti su Xi Jinpingu, po pokalbio išsakė viltis dėl Kinijos vaidmens taikos srityje, apibūdindamas jį savo naktiniame kreipimesi į ukrainiečius kaip „galimybę pasinaudoti Kinijos politine įtaka, kad būtų atkurtas principų ir taisyklių, kuriomis turėtų būti grindžiama taika, tvirtumas“.
Xi Jjinpingas savo ruožtu pažadėjo, kad Kinija „nesėdės nuošalyje“ ir planuoja išsiųsti specialųjį pasiuntinį, kuris skatintų bendravimą „su visomis šalimis“ siekiant taikos derybų. Kaip teigiama Kinijos perskaitytame skambučio tekste, šis žingsnis panašus į veiksmus, kurių Pekinas ėmėsi kituose regioniniuose konfliktuose, įskaitant Afganistaną ir Siriją.
Tačiau ką konkrečiai Kinija galėtų ar tikisi pasiekti, kol kas nėra aišku, nes Pekinas atskleidė nedaug konkrečių detalių, išskyrus pasiuntinio Li Hui, buvusio Kinijos ambasadoriaus Rusijoje, paskyrimą specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje.
Tuo tarpu karas tęsiasi, nes Rusija nenori atsisakyti neteisėtai užimtų teritorijų, o Ukraina žada kovoti tol, kol atstatys teisėtas savo sienas.
„Kinai taip pat turi realistinių lūkesčių dėl to, ką jie gali pasiekti, nes niekas netiki, kad Rusija ar Ukraina šiuo metu yra pasirengusios susėsti ir kalbėtis“, – sakė Vašingtono analitinio centro „Stimson Center“ Kinijos programos direktorė Yun Sun.
Ji pridūrė, kad Kinijos žingsnis skambinti V.Zelenskiui dabar gali būti labiau siekis pasinaudoti Prancūzijos parama savo tarpininko vaidmeniui po neseniai įvykusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito į Kiniją ir gauti bet kokios naudos iš Europos.
„Kinijai tai, kad karas greitai nesibaigs, nereiškia, kad ji neturėtų pasinaudoti galimybe padidinti savo diplomatinę įtaką ir sustiprinti ryšius su Europa... Sėkmė nėra garantuota bet kokiam tarpininkavimui sprendžiant kofliktą, tačiau dėdama pastangas Kinija gauna daug kreditų, o tai nėra nereikšminga“, – sakė ji.
Kinija jau yra pasirengusi sustiprinti šią viziją – jos Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie šį raginimą per retą, tik kviestiniams asmenims skirtą specialų spaudos brifingą Pekine trečiadienio vakarą.
Neutrali žaidėja?
Tačiau kita vizija – glaudūs Pekino santykiai su Maskva – jau dabar Vakaruose kelia didelį skepticizmą dėl galimo Kinijos kaip tarpininkės vaidmens.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Xi Jinpingas tvirtino, kad Kinija yra neutrali, tačiau penkis kartus kalbėjosi su V.Putinu, iš jų du kartus asmeniškai, tačiau nekėlė telefono ragelio ir neskambino V.Zelenskiui, nors jų šalys jau daug metų bendradarbiauja strateginiu lygmeniu.
Kinija taip pat toliau rengia karines pratybas kartu su Rusijos pajėgomis, o jos gynybos ministras anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir pasidžiaugė „vis labiau stiprėjančiu“ abiejų šalių pasitikėjimu.
Neaiškiai suformuluotas konflikto „politinis sprendimas“, kurį Kinija paskelbė per vienerių metų invazijos metines ir kurį Xi Jinpingas trečiadienį iškėlė V.Zelenskiui, Vakaruose ir Kijeve buvo plačiai vertinamas kaip daug palankesnis Rusijai nei Ukrainai. Jame raginama nutraukti ugnį, tačiau jame nėra nuostatos, kad Maskva pirmiausia turi išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos.
Šis įrašas ir glaudūs asmeniniai Xi Jinpingo ir V.Putino ryšiai, kurie dar labiau išryškėjo praėjusį mėnesį per trijų dienų Kinijos vadovo vizitą Maskvoje, greičiausiai pakirs Xi Jinpingo patikimumą V.Zelenskio akyse, sako analitikai.
Tačiau šie santykiai taip pat buvo priežastis, dėl kurios kai kurie vadovai, įskaitant V.Zelenskį ir E.Macroną, išreiškė viltį, kad Xi Jinpingas galėtų pasinaudoti savo įtaka ir paveikti Rusiją, kad ši laikytųsi tarptautinės teisės.
Pasak analitikų, kalbant apie tarpininko vaidmenį, Kinija galėtų pakeisti savo „politinio susitarimo“ poziciją į tokią, kuri būtų priimtinesnė Ukrainai. Be to, ji taip pat gali bandyti siekti pažangos, prisijungdama prie kitų Vakarų blokui nepriklausančių šalių, kurios taip pat ragino surengti taikos derybas, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inácio Lula da Silvą, kuris anksčiau šį mėnesį lankėsi Pekine.
Tačiau tuo pat metu dėl itin svarbių santykių su Rusija svarbos Kinijai taip pat gali būti, kad Pekinas vengs paspausti tam tikrus mygtukus ir taip sumažins tikro tarpininkavimo galimybes.
„Nėra jokių požymių, kad Xi bando priversti V.Putiną ar Rusiją daryti kokias nors nuolaidas ir Kinijos perskaitytoje pokalbio ataskaitoje nėra nieko konkretaus, kas galėtų pradėti taikos procesą“, – sakė SOAS Kinijos instituto Londone direktorius Steve'as Tsangas.
„Atsižvelgiant į tai, kad karas Ukrainai yra egzistencinis, ji negali laikyti patikimu jokio užsienio tarpininkavimo, jei tarpininkaujanti šalis aiškiai palaiko invaziją pradėjusios Rusijos poziciją“, – pridūrė jis.
Parengta pagal CNN inf.
