Į „Wagner“ remiamą sąmokslą esą buvo įtraukti planai Turkijoje surengti „protestų mokymus, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 150 dalyvių“ ir kurie apimtų „pamokas apie protestų pradžią, saugumo tarnybų reakciją į riaušes, pirmąją pagalbą ir psichologinius mokymus, kaip elgtis, jei būtų sugauti“, teigiama vasario 28 d. slaptame JAV dokumente.
Pentagonas nutekintų dokumentų turinio nekomentavo. Aukšto rango JAV pareigūnai patvirtino, kad jie yra tikri.
Kovo mėnesį Moldovos policija pranešė, kad „Wagner“ grupuotės narys buvo suimtas ir kartu su kitais asmenimis buvo apkaltintas bandymu kurstyti neramumus. Moldovos policija pateikė įtariamo Rusijos samdinio nuotraukas, kad patvirtintų savo teiginius.
Kišiniovas ne kartą įspėjo apie tariamas Kremliaus pastangas destabilizuoti šalį, o vasario 13 d. prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Kremlius planuoja perversmą Moldovoje, ir pažymėjo, kad Ukrainos žvalgyba prieš kelias dienas pasidalijo informacija apie tariamą sąmokslą. Ji pareiškė, kad kitas Kremliaus sąmokslas buvo sužlugdytas 2022 m. pabaigoje. Kremlius šiuos kaltinimus paneigė.
„Wagner“ viešai nekomentavo Moldovos teiginių. Šios bendrovės samdiniai yra pasirodę Sirijoje, keliose Afrikos šalyse ir kitur. Tūkstančiai jų taip pat buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų kovoti Ukrainoje. Bendrovės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas, Sovietų Sąjungoje kalėjęs devynerius metus, siūlė nuteistiesiems malonę, jei jie išgyvens šešis mėnesius Ukrainoje. Vasario 9 d. „Wagner“ pareiškė, kad nutraukė kalinių verbavimo procesą.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, analitikai ir pareigūnai perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali išplėsti karą į Moldovą, kur Rusija yra dislokavusi daugiau kaip 1 000 karių prorusiškame Padniestrės regione.
Didėjant Kremliaus spaudimui, Vakarai parėmė M.Sandu, kurios šalis yra įsiterpusi tarp ES ir NATO narės Rumunijos bei Ukrainos, su kuria turi 1 222 km ilgio sieną. Moldovoje šalies lyderis atstovauja valstybei tarptautiniu mastu ir turi didžiulę įtaką užsienio politikai.
M.Sandu nukreipė Moldovą vakarietiška kryptimi. 2022 m. liepą Moldovai kartu su Ukraina suteiktas ES kandidatės statusas.
Vasario 21 d. JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje susitiko su M.Sandu, kur „dar kartą patvirtino tvirtą JAV paramą Moldovos suverenumui ir teritoriniam vientisumui“.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai V.Putinas paskelbė, kad Rusija atšaukė dekretą, kuriuo buvo pripažintas Moldovos suverenitetas sprendžiant ginčą dėl Padniestrės – žemės gabalėlio, kuris ribojasi su Ukraina.
Dekretas, priimtas 2012 m., kai Rusijos santykiai su Vakarais buvo ne tokie įtempti, buvo panaikintas siekiant „užtikrinti Rusijos nacionalinius interesus“ po „gilių pokyčių, vykstančių tarptautiniuose santykiuose“, rašoma Kremliaus interneto svetainėje.
Šis V.Putino žingsnis buvo kerštas už nesėkmingą Kremliaus „bandymą surengti perversmą“, tviteryje teigė Vladas Lupanas, buvęs Moldovos ambasadorius Jungtinėse Tautose.
Daugiausia rusakalbiai Padniestrės gyventojai 1990 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos, baimindamiesi, kad Kišiniovas gali siekti susijungimo su kaimynine Rumunija, su kuria turi bendrą istoriją ir kalbą.
1992 m. pavasarį abi pusės kariavo trumpą, bet kruviną karą, kuris baigėsi, kai separatistų pusėje įsikišo Padniestrėje dislokuoti Rusijos kariai. Nuo to laiko jie tvirtina, kad veikia kaip taikdariai.
Maskvai 2022 m. vasario mėn. įvykdžius plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV pareigūnai ir kiti asmenys perspėjo, kad Kremlius nukreipė savo žvilgsnį į Moldovą, ypač Padniestrę, tikėdamasis nutiesti sausumos tiltą per Ukrainos Juodosios jūros pakrantę.
Moldovos nacionalinė žvalgybos agentūra 2022 m. gruodžio mėn. įspėjo būtent apie tokį scenarijų, teigdama, kad Kremlius svarsto galimybę atidaryti antrąjį frontą.
Didėjant įtampai su Maskva, Moldovos gynybos ministras Anatolijus Nosatijus sausį patvirtino, kad Kišiniovas paprašė Vakarų partnerių oro gynybos sistemų, o tai reiškia nukrypimą nuo šalies politikos, pagal kurią buvo atisakoma ginklų iš Vakarų.
Moldovos sostinę Kišiniovą vasario ir kovo mėn. sukrėtė protestai, kuriuos sukėlė infliacija ir didėjančios sąskaitos už degalus, sumažėjus rusiškos naftos ir dujų tiekimui, nuo kurio Moldova yra priklausoma.
Protestus organizavo grupė, pasivadinusi „Judėjimu už tautą“ ir remiama Kremliui palankios Moldovos Šor partijos, kurios įkūrėjas ir lyderis yra Ilanas Šoras, šiuo metu gyvenantis Izraelyje. 2017 m. jis buvo nuteistas už sukčiavimą, kai 2014 m. iš trijų Moldovos bankų pavogė 1 mlrd. dolerių.
Protestai kilo kartu su provakarietiškos vyriausybės svyravimu, o vėliau ir žlugimu, kai vasario 10 d. ministrė pirmininkė Natalija Gavrilita paskelbė atsistatydinanti po neramių 18 valdymo mėnesių, kuriuos lydėjo ekonominė suirutė ir Rusijos karo Ukrainoje padariniai.
Vasario 16 d. greitai prisaikdinta nauja provakarietiška vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Dorino Receano.
Kovo 12 d. Moldovos policija pranešė, kad sužlugdė Rusijos remiamų veikėjų grupuočių sąmokslą, specialiai apmokytų sukelti masinius neramumus per sostinėje vykusį protestą prieš naująją provakarietišką šalies vyriausybę.
Moldovos policijos vadovas spaudos konferencijoje sakė, kad slaptasis agentas įsiskverbė į „diversantų“ grupes, kai kurie iš jų buvo Rusijos piliečiai, kuriems buvo pažadėta 10 000 JAV dolerių už tai, kad per protestą Kišiniove organizuotų „masinius neramumus“ ir taip destabilizuotų padėtį šalyje.
Pasak jo, buvo sulaikyti septyni asmenys. Atskirai Moldovos tarnyba pranešė, kad kovo 12 d. Šor partijos remiamoje protesto akcijoje, kurią lydėjo keli policijos ir protestuotojų susirėmimai, policija sulaikė 54 žmones.
Vėliau Moldovos policija teigė, kad vienas iš kovo 9 d. suimtų vyrų buvo „Wagner“ narys, ir kaip įrodymą pateikė tatuiruočių, susijusių su samdinių grupe, nuotraukas.
Remiantis nutekintu JAV dokumentu, su „Wagner“ susijusios grupės darbuotojas, greičiausiai Sankt Peterburge įsikūrusios trolių fermos „Internet Research Agency“ narys, kuri priklauso J.Prigožinui ir buvo konkrečiai įvardyta 2017 m. JAV žvalgybos ataskaitoje apie Rusijos pastangas kištis į praėjusių metų JAV prezidento rinkimus, vasario mėn. susisiekė su „Vegacy Strategic Services“, kitos privačios Rusijos samdinių bendrovės, vadovu. Jiedu tariamai aptarė destabilizuojančios veiklos Moldovoje planų koregavimą.
Žurnalistai tyrė „Vegacy Strategic Services“ dėl jos tariamų ryšių su „Wagner“, o kai kurie teigė, kad „Vegacy“ yra tik priedanga kai kurioms „Wagner“ operacijoms.
Remiantis nutekintu Pentagono dokumentu, Moldovos protestų organizatoriai planavo vasario 24–28 d. protestuotojus apmokyti Turkijoje, tačiau dėl „Turkijos žvalgybos dėmesio rusų vyrams“ pakeitė vietą į mokymo centrą Rusijoje.
Parenta pagal „RFE/RL“ inf.
