Kas tai – senyvo amžiaus pasekmė, pervargimas, bet kuriam žmogui galintys kilti sveikatos sutrikimai, o gal kartojasi paslaptinga istorija, jau nutikusi Vladimirui Makejui? Ilgametis Baltarusijos užsienio reikalų ministras mirė staiga, ir tai sukėlė daugybę dvejonių, ar tai buvo natūrali mirtis, ar ne.
Dabar dėl staigios A.Lukašenkos ligos kyla įvairių sąmokslo teorijų. Tačiau svarbiausia yra tai, ką rodo dabartinė situacija. Kai A.Lukašenka dingsta iš viešosios erdvės, Baltarusijoje neišvengiamai kyla tam tikra valdymo krizė.
O tai yra įtampa, kuri gali sukelti įvairių politinių pasekmių. Jei staiga A.Lukašenkai kas nors atsitinka, tai neabejotinai yra krizinė situacija, nes Baltarusijos administracinė sistema į A.Lukašenką orientuota daug labiau nei, pavyzdžiui, Rusijos sistema į Vladimirą Putiną.
Rusija vis dar turi gana savarankiškas institucijas – nuo FSB iki Centrinio banko, o Baltarusijoje viskas susieta su A.Lukašenka. Todėl, jei A.Lukašenkai kas nors atsitinka, aidas nuvilnija per visą Baltarusijos valdymo sistemą.
Jau yra informacijos apie įvairių klanų Baltarusijoje suaktyvėjimą. Manoma, kad jie bandys kaip nors pasireikšti ir galbūt pradės kovą dėl A.Lukašenkos įpėdinio statuso.
Kalbama ne tik apie oficialią kandidatūrą asmens, kuris turėtų pakeisti Baltarusijos lyderį, jei kas nors netikėtai nutiktų – Baltarusijos parlamento Aukštųjų rūmų vadovę Nataliją Kochanovą. Oficialiai būtent ji turėtų būti A.Lukašenkos įpėdinė.
Tačiau yra ir kitas pretendentas – dabartinis Baltarusijos premjeras Romanas Golovčenka, kurį esą remia vyresnysis A.Lukašenkos sūnus Viktoras Lukašenka. Už pastarojo gali stovėti ir Maskva.
Tai jau pirmieji ženklai, kad gali prasidėti kova dėl valdžios, jei A.Lukašenkai staiga nutiks kas nors rimta.
Sprendžiant iš dabartinės padėties, tai neabejotinai yra signalas visiems: Maskvai, Kinijai, Vakarams ir Baltarusijos elitui, kad A.Lukašenka nėra amžinas ir galbūt verta ruoštis gyvenimui po A.Lukašenkos. Klausimas – koks jis bus?
Portalas „nv.ua“ iškėlė keturis scenarijus.
Pirmasis scenarijus – Maskva bandys išlaikyti Baltarusijos kontrolę užtikrindama, kad į valdžią ateitų jos globotinis. Nežinome, kas tai bus – dabartinis Baltarusijos premjeras, N.Kochanova ar kas nors kitas, tačiau Maskva stengsis, kad tai būtų jos žmogus.
Jei Baltarusijos vadovu taps Kremliaus patikėtinis, tai bus dar labiau nuo jo priklausomas žmogus nei A.Lukašenka, todėl Rusija galės arba priversti Baltarusiją įsitraukti į karą Ukrainoje, arba paspartinti jos integracijos į sąjunginę su Rusija valstybę procesą. O tai labai pavojinga pačiai Baltarusijai. Tai gali sukelti krizines tendencijas šalies visuomenėje ir apskritai lemti tektoninius poslinkius Baltarusijoje, ypač jei Rusija pralaimės karą.
Antrasis scenarijus – Kinija kategoriškai prieštaraus Baltarusijos aneksijai. Tai jai būtų nenaudinga Rusijai. Kinija yra daug investavusi į Baltarusiją, o 2020 m., kai ten kilo politinė krizė, kinai labai atidžiai ir su dideliu nerimu stebėjo padėtį Baltarusijoje.
Ir dabar Kinija gali parodyti Maskvai savo raudonąsias linijas, kad būtų išsaugota dabartinei padėčiai būdinga Baltarusijos nepriklausomybė.
Ir galbūt Pekinas taip pat bandys skatinti, kad į valdžią ateitų lyderis, kuris draugautų su Kinija, kuris tęstų tą pačią suartėjimo su Kinija politiką, kurią vykdė A.Lukašenka. Tam, kad būtų išlaikytas tam tikras balansas Minsko santykiuose su Maskva ir Pekinu.
Ar toks žmogus šiuo metu yra Kinijoje, Baltarusijos vadovybėje – dabar sunku pasakyti, tai nežinoma. Kinijos silpnybė yra būtent ta, kad ji pastatė ant A.Lukašenkos. Neaišku, ar yra atsarginių variantų.
Baltarusijoje yra daug Kinijos ekonominių aktyvų. Apžvalgininkas, politikos studijų centro „Penta“ direktorius Volodymyras Fesenko mano, kad Kinija turėjo didelių planų dėl Baltarusijos kaip tam tikro forposto posovietinėje erdvėje tiek santykiuose su Ukraina, tiek santykiuose su ES. Todėl Kinija nenorės Baltarusijos prarasti šiaip sau.
Trečiasis scenarijus – politinės krizės Baltarusijoje paaštrėjimas. Kol kas jis mažiau tikėtinas, tačiau gali įvykti, jei Maskva nesugebės veiksmingai ir greitai daryti įtakos Baltarusijai, o Baltarusijos elitas pradės kovoti tarpusavyje, susidarys aklavietė ir nebus autoritetingo ir aiškiai apibrėžto A.Lukašenkos įpėdinio.
Tačiau problema ta, kad šalies opozicija yra silpna. Po 2020 m. krizės didžioji dalis Baltarusijos opozicijos buvo sužlugdyta – atsidūrė kalėjimuose arba užsienyje.
Ketvirtasis scenarijus – pereinamasis laikotarpis, kai A.Lukašenkos mirties atveju į valdžią ateina pereinamojo laikotarpio figūra. Tuomet kyla klausimas, ar jis sugebės įtvirtinti savo valdžią, ar tęsis paslėpta kova dėl valdžios, kaip buvo daugelyje autoritarinių šalių, kai mirė galingas lyderis, o po jo visada atsirasdavo vakuumas arba prasidėdavo kova dėl valdžios.
Jei A.Lukašenka pasveiks, bus stebima, kas ir kaip jis elgėsi jo ligos metu. Atitinkamai gali būti padarytos tam tikros asmeninės išvados.
Tačiau dabar susiklosčiusi situacija yra pirmas signalas, verčiantis Maskvą, Pekiną, Vakarus, Kijevą ir, žinoma, įvairius Baltarusijos visuomenės sluoksnius susimąstyti apie gyvenimą po A.Lukašenkos.
Parengta pagal „nv.ua“ inf.
