Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) negali būti atleista nuo atsakomybės pasiaiškinti dėl savo politinės veiklos atkartojančios Rusijos skleidžiamus naratyvus ir veikiančius Kremliaus interesams. Būtent taip reikėtų suprasti gėdingą „Lex Tusk“ įstatymą, priimtą praėjusį penktadienį ir pasirašytą Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos.
Daugiau nei demokratinis atsilikimas
Gegužės 26 d. „Teisės ir teisingumo“ kontroliuojamas Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą pavadinimu „Lex Tusk“ pagal kurį bus įsteigta speciali parlamentinė komisija, kuri tirs ir suvaržys piliečių, įtariamų „tarnavimu Maskvos interesams,“ viešąsias laisves.
Pavyzdžiui, iš asmenų, kuriems taikoma ši priemonė, būtų atimtos teisės eiti viešąsias pareigas be atitinkamo teisminio proceso.
Lenkijos prezidentui pasirašius naująjį įstatymą, vyriausybė pradės politinėmis paskatomis kontroliuojamą administracinę procedūrą, kad iš rinkimų varžybų pašalintų asmenis, kuriuos ji kaltina susimokius su Rusija. Vienas iš tokių kandidatų būtų opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.
Paradoksalu tai, kad pastaruoju metu ant Varšuvoje priiminėjamų politinių sprendimų krenta tas pats Rusijos šešėlis, o šis atvirai skandalingas įstatymas tik dar labiau tai pabrėžė.
Galbūt „Tvarka ir teisingumas“ ir partijos lyderis Jaroslawas Kaczyńskis šiuo triuku bando nuslėpti nepatogią realybę, kurioje kai kurie jų politiniai žingsniai prilygsta Kremliaus ėjimams vidaus politikoje. Tai ne šiaip demokratinis atsilikimas, o sąmoninga politinė inovacija, kuria siekiama pakenkti demokratijai.
Žiniasklaida, energetika ir demokratinis saugumas
Pagal Kremliaus vadovėlį politinės iniciatyvos įgyvendinamos keliais nedideliais, apskaičiuotais teisėkūros žingsniais. Šie iš pirmo žvilgsnio nesusiję pokyčiai galiausiai lemia didelius politinės krypties posūkius.
Tokie teisiniai pakeitimai – tai tik dar viena hibridinių operacijų prieš demokratinę santvarką forma, vykdoma prisidengiant priešo identifikavimu.
Vengrijoje nedideliais teisiniais žingsneliais, nukreiptais prieš spaudą, buvo išstumta nepriklausoma žiniasklaida. Lenkijoje valstybinė naftos bendrovė PKN Orlen, kurios generalinis direktorius Danielis Objtekas yra artimas J.Kaczyńskio sąjungininkas, nupirko 20 iš 24 regioninių laikraščių ir turi platų žiniasklaidos priemonių portfelį visame regione.
Ta pati bendrovė atidavė degalų sandėlius (ypatingos svarbos infrastruktūrą) Saudo Arabijos savininkams, neturėdama jokių garantijų, kad šis turtas negalės būti perduotas Rusijai ar kitoms galimai kenkėjiškoms valstybėms. Tai ypač svarbu, nes šiuo metu Lenkijos vyriausybė rengia naują įstatymą, pagal kurį tokios energijos atsargos gali būti visiškai perduotos veikėjų iš užsienio nuosavybėn. JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezińskis nusiuntė laišką Lenkijos vyriausybei, kuriame atkreipė dėmesį į tokio žingsnio spendžiamus spąstus.
Ne paslaptis, kad energetikos išteklių kontrolė ir Rusijos kišimosi į vidaus politiką suvaldymas yra itin svarbūs elementai demokratiniam saugumui užtikrinti visose NATO ir ES šalyse. Lenkijoje idėja sekti Rusijos kišimąsi į rinkimus iš tiesų kilo pačiam Donaldui Tuskui.
2022 m. rudenį D. Tuskas pateikė pasiūlymą specialiai parlamento komandai ištirti Maskvos įtaką Lenkijos iškastinio kuro rinkoje. Tuo metu jis komentavo, kad Rusijos tarnybų įtaką „Tvarkos ir teisingumo“ energetikos politikai gali išaiškinti tik parlamentinė komisija.
Vos prieš mėnesį J. Kaczyńskis užsiminė, kad oficialūs diplomatiniai pasisakymai tėra sąmokslas prieš Lenkiją: „Piliečių platformos“ vyriausybė lenkėsi Rusijai“. Jo pagrindinė žinutė buvo ta, kad „Donaldas Tuskas norėjo bendravimo su Rusija“. „Tvarkos ir teisingumo“ izoliacionistiškai nusiteikusiems rinkėjams tai turėjo nuskambėti kaip valstybės išdavystė.
D. Tuskas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kišimosi per praėjusius rinkimus ir per dvi „Tvarkos ir teisingumo“ vyriausybės kadencijas. Kremliaus interesas kištis į Lenkijos politiką kelia pagrįstą susirūpinimą, be to, yra ir daugiau politinių įrodymų.
Nors JAV žvalgyba perspėjo apie neišvengiamą Rusijos invaziją į Ukrainą iki jos likus dar dviem mėnesiams, ministras pirmininkas Mateuzsas Morawieckis pasirašė Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo paktą su atvirai prorusiškomis partijomis, tokiomis kaip Austrijos Laisvės partija, Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ ir Viktoro Orbano „Fidesz“.
Demokratinės tvarkos naikinimas
Net ir šiame kontekste akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis tik naudojasi priešiškomis Rusijai nuotaikomis, siekdamas pasinaudoti priedanga ir paveikti artėjančius rinkimus.
Šalyje, kurioje taip bijoma Rusijos šešėlio, tai padaryti palyginti lengva. Vien kritę įtarimai, dėl bendravimo su Kremliaus pareigūnais, paveiktų visuomenės pasitikėjimą.
Pirštu rodyti į priešininkus siekiant nukreipti metamus įtarimus nuo savęs yra sovietinio stiliaus „whataboutsim“.
Iš esmės Lenkijos parlamentinė komisija kovą prieš Rusijos įtaką bando legitimizuoti per paties Kremliaus naudojamą sumaištį keliantį naratyvą. Prisiminkite pagrindinį „Russia Today“ televizijos šūkį: „Klauskite daugiau“.
To pakaktų, kad „Tvarka ir teisingumas“ pašalintų D. Tuską šalies demokratinio saugumo sąskaita. Faktiškai, balsai, atiduoti už opozicijos lyderį(-ius), būtų prarasti.
Tai ne tik vietinė Lenkijos problema, bet ir labai užkrečiama sąmoninga praktika, kelianti grėsmę demokratijai visame pasaulyje.
Praėjusiais metais, Recepas Tayyipas Erdoganas supratęs, kad jo perrinkimui gresia pavojus, pasitelkdamas savo vyriausybe pasodino savo pagrindinį varžovą į kalėjimą ir, dar svarbiau, pašalino jį iš rinkimų varžybų.
Nors R.T.Erdoganas ir J.Kaczyńskis naudoja skirtingas teisines priemones, jų vyriausybės siekia to paties tikslo. Iš esmės jos toliau klastoją demokratinį procesą.
Rusijos karo Ukrainoje kontekste dvi itin svarbios NATO šalys kuria užkrečiamą praktiką, kuri turėtų kelti nerimą visiems sąjungininkams.
Dėl karo Ukrainoje Lenkija pagrįstai tapo Vakarų paramos Kijevui ramsčiu. Dabar „Tvarkos ir teisingumo“ vyriausybė tikisi, kad gali nuslėpti savo ankstesnę autokratinę politiką ir Kremliaus propagandą atkartojančius antivakarietiškus pasakojimus.
Lapkričio mėnesį Lenkijoje vyks visuotiniai rinkimai, o dešinioji vyriausybė rodo ryškius silpnumo požymius.
Nors dabartinė Lenkijos vyriausybė valdžioje buvo pastaruosius aštuonerius metus, jai nepavyko dominuoti socialinėse medijose. Partija sugebėjo išlaikyti savo pagrindinę 30–35 procentų rėmėjų bazę, tačiau nesugebėjo išplėsti savo įtakos tarp neapsisprendusių rinkėjų.
Nors pagrindinė opozicinė partija nuo jų atsilieka maždaug 10 procentinių punktų, D.Tuskui pavyko išvengti kai kurių savo varžovų iniciatyvų nukreiptų prieš jį.
Kai dviejų svarbių NATO šalių vadovai teigia, kad pirmiausia svarbus saugumas, o demokratija paliekama užnugaryje, kitos sąjungininkės negali nusigręžti.
Ankaros ir Varšuvos autokratai sąmoningai žlugdo demokratinį procesą, tikėdamiesi, kad gynybos ir saugumo didinimo poreikis Vidurio ir Rytų Europoje bus tam pakankamas pretekstas.
Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus demokratiniam saugumui.
Iš esmės, Lenkija tampa dar viena problemiška NATO nare – nedemokratiška ir militarizmą skatinančia šalimi.
Wojciechas Przybylskis yra politikos analitikas, vadovaujantis „Visegrad Insight“ politikos prognozėms Europos klausimais. Ekspertas taip yra „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius ir fondo „Res Publica“ prezidentas.
