Tai teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pripažino, kad ši situacija A.Lukašenkai suteikė tam tikrų pranašumų. Jis pasinaudojo savo „esamais kanalais“, kad išsiaiškintų padėtį vietoje ir derėtųsi su „Wagner“ grupuotės vadovu J.Prigožinu.
Karo institutas pažymėjo, kad A.Lukašenkos galimybė naudotis tokiais kanalais ir sėkmingos derybos su J.Prigožinu rodo, kad jis turi tam tikrą įtaką „Wagner“ vadovui, kuria pasinaudojo siekdamas deeskaluoti padėtį.
ISW teigimu, A.Lukašenka bandys pasinaudoti ginkluoto sukilimo deeskalacija, kad pasiektų savo tikslų, pavyzdžiui, vilkintų Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės formalizavimą arba neleistų V.Putinui panaudoti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje.
„Kremlius susiduria su labai nestabilia pusiausvyra. A.Lukašenkos pasiektas susitarimas yra trumpalaikis sprendimas, o J.Prigožino sukilimas atskleidė rimtus Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos trūkumus“, – rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Karo analitikai taip pat pažymėjo, jog „prielaida, kad J.Prigožino sukilimą, Kremliaus reakciją ir A.Lukašenkos tarpininkavimą inscenizavo Kremlius, yra absurdiška“.
Anot ISW, šis sukilimas atskleidė Rusijos saugumo pajėgų silpnumą ir parodė V.Putino nesugebėjimą laiku panaudoti pajėgas vidaus grėsmei atremti bei dar labiau pakirto jo valdžios monopolį.
„Spartus J.Prigožino veržimasis į Maskvą pašiurpino daugumą Rusijos reguliariosios kariuomenės pajėgų ir visiems be išimties saugumo pajėgų, valstybinių įmonių atstovams ir kitiems svarbiausiems Rusijos valdžios veikėjams parodė, kad privačios karinės pajėgos, atskirtos nuo valstybės, gali pasiekti įspūdingų rezultatų. „Wagner“ grupuotės veiksmai „taip pat pademonstravo Rusijos karinių rezervų, kurie beveik visiškai užimti karu Ukrainoje, nuosmukį“, – situaciją analizavo institutas.
Akivaizdi Kremliaus nuostaba dėl J.Prigožino poelgio liūdnai atsiliepia ir apie Rusijos vidaus žvalgybą. Nors J.Prigožinas dar prieš maištą nuolat stiprino retoriką prieš Rusijos gynybos ministeriją, V.Putinui vis tiek nepavyko sumažinti šios rizikos.
„Mes neprognozuojame neišvengiamo Rusijos vyriausybės žlugimo. Vis dėlto J.Prigožino maištas ir birželio 23 ir 24 d. įvykių sprendimas, nors ir nebūtinai bus J.Prigožino ir Kremliaus kova plačiąja prasme, bet greičiausiai padarys didelę žalą V.Putino vyriausybei ir Rusijos karinėms pastangoms Ukrainoje“, – apibendrino institutas.
Analitikai taip pat pažymėjo, jog J.Prigožinas Rusijos gynybos ministerijos nustatytą liepos 1 d. terminą įforminti nereguliariųjų formuočių, įskaitant „Wagner“, kontrolę laikė egzistencine grėsme savo politiniam (ir galbūt asmeniniam) išlikimui.
Todėl jis nusprendė rizikuoti ir savo jėgomis bandyti pakeisti Rusijos gynybos ministerijos vadovybę, užuot visiškai praradęs savo sukarintą grupuotę „Wagner“. Karo instituto analitikai darė prielaidą, kad J.Prigožinas planavo šį sukilimą, nes tai rodo „Wagner“ judėjimo koordinavimas ir greitis, tačiau ISW tokios hipotezės patvirtinimo kol kas neturi.
ISW ekspertai pažymėjo, kad vienintelė reali J.Prigožino viltis sulaukti ilgalaikės sėkmės buvo užtikrinti Rusijos gynybos ministerijos vadovybės atstatydinimą, tačiau jis to nepadarė.
„J.Prigožino sukilimas dar labiau pakirto jo paramos bazę ultranacionalistų bendruomenėje, Rusijos vyriausybėje ir pačioje „Wagner“ grupuotėje“, – teigė ekspertai.
Karo instituto analitikai pripažino, kad J.Prigožinas taip pat supykdė daugelį „Wagner“ darbuotojų ir šiai karinei bendrovei simpatizuojančių ultranacionalistų, kadangi nebaigė žygio į Maskvą.
Be to, jie pažymėjo, kad J.Prigožino pasiektas susitarimas su A.Lukašenka ir Kremliumi nuvils „Wagner“ personalą, nes juo baigėsi samdinių lyderio pastangos apsaugoti juos nuo gynybos ministerijos.
Parengta pagal Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitos bei „Unian“ inf.
