Koks kitas V.Putino ėjimas?
Per 24 valandas Vladimiras Putinas susidūrė su didžiausiu iššūkiu savo valdžiai nuo pat atėjimo į ją prieš daugiau nei du dešimtmečius. Nors atrodo, kad tiesioginis pavojus yra suvaldytas, Rusijos ekspertai aiškina, jog V.Putinas neatrodo stiprus, o veikiau atvirkščiai – sutriuškintas.
Plačiai paplitusi V.Putino neapykanta išdavystei atsispindėjo šeštadienio rytą jo griežtame kreipimesi per nacionalinę televiziją, kuriame jis apkaltino „Wagner“ grupuotės lyderį Jevgenijų Prigožiną „dūriu į nugarą“ ir išdavyste.
Nuo to laiko Rusijos prezidento viešumoje nebuvo matyti, o artimiausiu metu nebuvo planuojama jokia nauja prezidento kalba. Sekmadienį iš anksto įrašytame interviu per valstybinę televiziją, kuris, atrodo, buvo duotas dar prieš sukilimą, V.Putinas kalbėjo, kad yra užtikrintas karo Ukrainoje eiga.
Maskvoje vis dar taikomos antiteroristinės saugumo priemonės, tačiau neaišku, ar prezidentas V.Putinas šiuo metu apskritai yra Rusijos sostinėje.
Kai kurie mano, kad V.Putinas kokiu nors būdu imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą arba prieš tuos, kurie nepalaiko Rusijos viduje.
Lenkijos europarlamentaras Radekas Sikorskis portalui BBC teigė, kad Rusijos vadovas „tikriausiai valys tuos, kurie, jo nuomone, svyruoja“, o tai reiškia, kad jo režimas taps „autoritariškesnis ir kartu žiauresnis“.
Ką J.Prigožinas ketina daryti Baltarusijoje?
Sukilimo iniciatorius Jevgenijus Prigožinas yra laisvas žmogus. Nepaisant to, kad bandė nuversti Rusijos karinę vadovybę, kaltinimai ginkluotu maištu jam buvo panaikinti. Tačiau nežinomos visos detalės apie susitarimą, kuris buvo pasiektas tarp Kremliaus ir „Wagner“ grupuotės.
Rusijos analitikai nesitiki, kad J.Prigožinas dings lyg į vandenį.
Šis samdinių lyderis – labai balsingas dešimčių tūkstančių kovotojų Ukrainoje vadovas, taip pat buvo svarbi figūra prezidentui V.Putinui, ilgą laiką veikusi šešėlyje.
Jis ne vienus metus Kremliui dirbo nešvarų darbą – nuo kovų Sirijoje iki kovų Ukrainoje 2014 m., kai ši aneksavo Krymą.
Tačiau po to, kai metė iššūkį V.Putino autoritetui ir, kai kurių teigimu, pažemino Rusijos vadovą, vis dar laukiama atsakymų į klausimus, kokios garantijos jam buvo suteiktos dėl jo saugumo ir koks bus jo vaidmuo ateityje.
Stebėtojai abejoja, kiek Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka galės sukontroliuoti J.Prigožiną, jei jis iš tiesų atvyks į Minską, ir, jei „Wagner“ pajėgos jį lydės. Taip pat neaišku kokią grėsmę jos kels Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai.
Kas dabar nutiks sukarintai „Wagner“ grupuotei?
Prieš šį stulbinantį ginkluotą maištą dešimtys tūkstančių „Wagner“ samdinių atliko pagrindinį vaidmenį V.Putino kare su Ukraina. Tačiau „Wagner“, kaip nepriklausomos armijos, dienos jau ėjo į pabaigą.
J.Prigožinas ir jo pajėgos priešinosi spaudimui įtraukti jas į Rusijos gynybos ministeriją, o pasibjaurėjimas šiuo žingsniu laikomas pagrindiniu veiksniu, lėmusiu, kad ilgai trukusi nesantaika virto sukilimu.
Tačiau trumpalaikiam sukilimui pasibaigus, o J.Prigožinui išvykus į tremtį, daugelis klausia, ką darys jo kovotojai.
Kaltinimai sukilime dalyvavusiems asmenims, atrodo, buvo panaikinti. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip „Wagner“ kariai palieka Rostovo prie Dono miestą, kuriame jie perėmė karinių bazių kontrolę. Voronežo gubernatorius teigė, kad „Wagner“ pajėgos taip pat palieka jo regioną.
Tačiau neaišku, ar jos dabar tiesiog bendradarbiaus ir bus integruotos į reguliariąją Rusijos kariuomenę ir ar Rusijos reguliariųjų pajėgų kariai apskritai noriai tarnaus kartu su jomis.
Ir ar jie tiesiog grįš kovoti į esamas konflikto zonas Ukrainoje, kaip teigia Rusijos valstybinė žiniasklaida? Kai kurie analitikai išreiškė susirūpinimą, kad kovotojai gali sekti paskui J.Prigožiną į Vakarus, jei jis išvyks į Baltarusiją – artimiausią tašką, iš kurio Rusija galėtų pulti Ukrainos sostinę Kijevą.
Kaip tai paveiks karą Ukrainoje?
„Wagner“ grupė yra viena sėkmingiausių smogiamųjų pajėgų, kovojančių Ukrainoje, nors daugelis jos kovotojų buvo paimti iš kalėjimų, suvilioti laisvės pažadu už tarnybą fronte. Pavyzdžiui, jie aktyviai dalyvavo Rusijai užimant Bachmuto miestą.
Rusija tvirtina, kad sukilimas kol kas neturėjo jokios įtakos jos kampanijai Ukrainoje.
Tačiau Rusijos pajėgos neabejotinai girdėjo, kas vyksta, ir ši žinia gali būti demoralizuojanti. Kai kas mano, kad artimiausiomis dienomis gali kilti kovų tarp konkuruojančių dalinių, priklausomai nuo to, kokie padariniai po šeštadienio įvykių grįš į Rusiją.
Ukrainoje kariniai vadovai ieškos galimybių pasinaudoti nestabilumu kitoje sienos pusėje.
Kijevo pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti okupantų užgrobtas teritorijas, ir mano, kad neramumai Rusijoje atveria „galimybių langą“.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Billas Tayloras portalui BBC pareiškė, kad Ukrainos pajėgos yra „tinkamoje padėtyje“ pasinaudoti taktiniais trūkumais, kuriuos atskleidė staigus „Wagner“ kovotojų judėjimas.
Ką JAV ir kitos šalys žinojo iš anksto?
Nors J.Prigožino maištas, atrodo, užklupo Kremlių netikėtai, JAV šnipinėjimo agentūros jau buvo užfiksavusios požymius, kad šis planuoja veikti, ir šios savaitės pradžioje informavo prezidentą Joe Bideną bei pagrindinius Kongreso vadovus, praneša JAV žiniasklaida.
JAV žvalgyba pastebėjo, kad samdinių grupuotės lyderis prie sienos su Rusija kaupia ginklus, šaudmenis ir kitą įrangą, pranešė CNN.
Pasak „New York Times“, prezidentas J.Bidenas kalbėjosi su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovais, nes nerimavo, kad kilus chaosui V.Putino kontrolė didžiuliam Rusijos branduolinių ginklų arsenalui gali išslysti iš rankų.
JAV žvalgybos vadovai kelis mėnesius stebėjo blogėjančius J.Prigožino ir Rusijos gynybos pareigūnų santykius ir žvalgyba padarė išvadą, kad tai ženklas, jog karas Ukrainoje blogai klostosi tiek „Wagner“, tiek reguliariajai kariuomenei, rašė dienraštis.
Tuo tarpu „Washington Post“ tvirtino, kad JAV galėjo užfiksuoti, jog J.Prigožinas kažką planuoja, dar birželio viduryje.
Svarbiausia priežastimi buvo birželio 10 d. Rusijos gynybos ministerijos įsakas, kuriuo visiems savanorių būriams, tokiems kaip „Wagner“ grupė, buvo nurodyta pasirašyti sutartis su vyriausybe, o tai faktiškai būtų reiškę J.Prigožino samdinių kariuomenės perėmimą.
Pareigūnai laikraščiui teigė, kad „buvo pakankamai signalų, kad būtų galima pasakyti vadovybei, jog kažkas vyksta“, tačiau tikslus J.Prigožino planų pobūdis nebuvo aiškus iki pat maišto pradžios.
V.Putinui apie tai, kad J.Prigožinas kažką planuoja, pranešė ir jo paties žvalgyba. Neaišku, kada tiksliai jam tai buvo pasakyta, bet tai buvo „tikrai daugiau nei prieš 24 valandas“, dienraštis citavo JAV pareigūno šeštadienį pasakytus žodžius.
Ką apie tai mano Rusijos gyventojai?
V.Putino kreipimasis į tautą krizės metu laikomas ženklu, rodančiu, kaip rimtai jis vertina grėsmę ir būtinybę įtvirtinti save Rusijos visuomenei.
„Daugelis elito atstovų asmeniškai kaltins V.Putiną dėl to, kad viskas nuėjo taip toli ir kad prezidentas laiku tinkamai nesureagavo, – „Telegram“ platformoje rašė Rusijos analitikė Tatjana Stanovaja. – Todėl visa ši istorija taip pat yra smūgis V.Putino pozicijoms“.
Nors sunku daryti išvadas apie bendrą Rusijos viešąją nuomonę, šalies vadovams turėjo kelti nerimą vaizdas, kai civiliai žiūrovai plojo „Wagner“ daliniams Rostovo mieste.
Kai „Wagner“ kariai paliko miestą, kurį faktiškai užėmė per savo sukilimą, jie buvo sutikti akivaizdžiai juos palaikančių žmonių, kurie džiūgavo, plojo ir fotografavosi.
Tačiau verta paminėti, kad kai kurie gyventojai, regis, šeštadienį atvykus „Wagner“ skubėjo traukiniu palikti miestą.
Parengta pagal BBC inf.
