Kremliaus propagandos mašina pamažu byra į šipulius: pabrėžia – V. Putinui reikėtų susirūpinti

Po „Wagner“ lyderio nutraukto maišto, Vladimirui Putinui ir jo propagandistų „armijai“ – nacionalinės televizijos transliuotojams, aukšto rango politikams, socialinių tinklų žvaigždėms – buvo neįtikėtinai sunku paaiškinti, kodėl Rusijos didvyriu laikytas Jevgenijus Prigožinas staiga tapo šalies didžiausiu išdaviku.

V. Putinas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wagner“ samdiniai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wagner“ samdiniai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 2, 2023, 8:14 PM, atnaujinta Jul 3, 2023, 8:35 AM

V. Putinas geležiniais kumščiais kontroliavo Rusijos viešąją nuomonę, tačiau J. Prigožinas sugriovė šią tvarką. Penki Vakarų saugumo pareigūnai, leidiniui „Politico“ pasakojo, kad V. Putinas vis dar išlaiko bene absoliučią galią, nepaisant to, kad maištininkai metė iššūkį jo įvaizdžiui.

Pasak šių informatorių, Rusijos prezidentas vis dėlto nesugebėjo suvaldyti viešosios nuomonės dėl šio įvykio. V. Putino propagandistai nesugebėjo greitai sureaguoti į prasidėjusį J. Prigožino dramatišką maištą. Vietoje aiškių komentarų atsiribota absoliučia tyla, o vėliau pasigirdo kaltinimai, esą viskas tėra Vakarų sąmokslas.

„Tai tikrai vienas iš didžiausių iššūkių, gal net pats didžiausias, su kuriuo teko susidurti V. Putinui. Tai iššūkis ir informacinei erdvei. J. Prigožinas juk pats kontroliavo didelę dalį savo propagandos.

Dabar bus skirtingos propagandos atšakos, kurias kontroliuos skirtingi asmenys“, – teigė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro, bendros NATO ir ES organizacijos, stebinčios valstybių remiamas įtakos kampanijas, direktoriaus pavaduotojas Jakubas Kalenskis.

„Wagner“ kariams skubant link Maskvos, valstybei priklausiančios žiniasklaidos priemonės, iš kurių žinias gauna trys ketvirtadaliai Rusijos populiacijos, stengėsi visais įmanomais būdais maištą sumenkinti. Užuot skelbiamų tiesioginių žinių iš įvykio vietos, per kanalus buvo transliuojama dokumentika apie Silvio Berlusconi mirtį.

„Telegram“ platformos pro-rusiški veikėjai nežinojo, kaip pateikti tokias naujienas, įvyko susiskaldymas. Dalis, kurią sudarė šimtai tūkstančių sekėjų, palaikė J. Prigožiną ir jo išsakytą kritiką, kita dalis – siekė nepasakyti nieko blogo apie V. Putiną.

Kai krizė baigėsi ir „Wagner“ lyderis buvo pakeliui į Baltarusiją, Kremliaus propagandistai griebėsi įprasto naratyvo, esą visi bandymai sunaikinti Rusiją yra Vakarų agresijos ženklas.

J. Prigožinas buvo ypatinga figūra V. Putino propagandai. „Wagner“ vadas savo „Telegram“ kanale turi bene 1,4 milijono sekėjų. Grupės, kurios yra susijusios su grupuotės lyderiu, tebėra atrama Rusijos informacijos kampanijoms. Dar 2016 m. JAV pareigūnai šį tinklą susiejo su tuo metu vykusiais JAV prezidento rinkimais.

J. Prigožino sudarytas stipruolio įvaizdis apsunkino situaciją Kremliui, tapo sunku pavaizduoti vyrą kaip Rusijos išdaviką.

„Telegram“ platformoje kai kurie Rusijos karą Ukrainoje nušviečiantys tinklaraštininkai tapo nacionalinio lygio žvaigždėmis. Tačiau anksčiau buvusios aktyvios grupės staiga nutilo. Tyrėjos, stebinčios socialinius tinklus rusų kalba, Eto Buziašvili teigimu, visi tyliai spėliojo, kokia linkme pasisuks maištas.

Daugelis populiarių „Telegram“ kanalų atvirai pasisakė prieš Rusijos kariuomenės lyderius dėl karo Ukrainoje ir palaikė J. Prigožino išreikštą kritiką, kurių buvo pabrėžiama, kad karas vykdomas netinkamai.

Kai samdinių vado žygis į Maskvą staiga baigėsi, daugelis socialinės erdvės vartotojų nepuolė J. Prigožino, vietoje to ragino visus rusus elgtis taikiai, tačiau toliau žėrė kritiką Kremliaus strategijai Ukrainoje. Galiausiai daugelis rusiškų „Telegram“ kanalų ragino „Wagner“ ir Rusijos kariuomenę neišaukti civilinio karo.

„Visi iš esmės sutarė, „tiesiog nedarykime to“, – tikino E. Buziašvili.

Po nepavykusio maišto, Kremliaus valdomi žiniasklaidos kanalai kvietė visuomenę vienytis ir bandė parodyti, kad valstybėje gyvenimas teka įprasta vaga. Buvo bandoma toliau vaizduoti įprastus V. Putino susitikimus, pavyzdžiui, ketvirtadienį įvykusią konferenciją apie vietinę tekstilę, kuriame neva pasirodė ir pats Kremliaus vadovas.

Demokratijos saugumo aljanso socialinės žiniasklaidos analitikas ir komunikacijos specialistas Bretas Schaferis teigia, kad sutrikusi reakcija į J. Prigožino maištą primena pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą dienas.

2022 m. vasario mėnesį Kremliaus dezinformacijos mašina irgi sutriko. V. Putinas aiškiai nurodė, kad karinių vaiksmų nebus, užtikrinama buvo net kelioms valandoms prieš invaziją. Rusijos informacinėms operacijoms paruošti dažnai reikia mėnesių, kartais metų, o toks staigus pokytis reikalauja griebtis naujų istorijų vos per naktį.

Rusija labai gerai vykdo propagandos kampanijas, bet nutikus kažkam netikėtam pasimetama, nes niekada nežinoma, kas iš tiesų vyksta“, – konstatavo B. Schaferis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.