Į didelę J. Prigožino „imperiją“ įėjo ne tik šešėlinė samdinių armija, bet ir propagandinis žiniasklaidos ir interneto trolių fabrikas. „Putino virėju“ vadinamas J. Prigožinas taip pat uždirbo milijardus iš vyriausybinių užsakymų maitinti karius ir vaikų darželius visoje Rusijoje.
Laikraštis pažymi, kad po maišto nutraukimo ir išvykimo į Baltarusiją, J.Prigožino verslas jau pradėjo žlugti. Tačiau, anot „The Washington Post“, Rusijos vyriausybei yra iššūkis suvaldyti J.Prigožino imperijos likvidavimą, restruktūrizavimą ar perėmimą.
Visų pirma problemų gali kilti Afrikoje, kur Rusija buvo pažadėjusi vietos lyderiams „Wagner“ grupuotės paramą. Dabar nėra aišku, ar tai bus įmanoma, nes grupuotės vadovas buvo atkirstas nuo valstybinių lėšų srauto.
Be to, vykstant karui Ukrainoje J.Prigožino struktūros aprūpindavo maisto produktais Rusijos kariuomenę. Kyla pavojus Kremliui, kad dabar šis procesas gali sutrikti.
Padėtį apsunkina tai, kad J.Prigožinas naudojosi šešėliniu finansavimu, nes kai kurios jo struktūros buvo nelegalios. Daugelis jų dirbo tik su grynaisiais pinigais, kaip liudija milijardai rublių grynaisiais pinigais, kurie buvo konfiskuoti prie „Wagner“ būstinės Sankt Peterburge per riaušes.
„J.Prigožinas – tai ne tik „Wagner“ grupuotė. Jis atstovauja struktūrai, kuri bando veikti ideologiniame fronte, politiniame fronte ir panašiai. Visa tai veikia glaudžioje ekosistemoje su kitais jo verslo aspektais“, – aiškina Rusijos tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Denisas Korotkovas.
Žiniasklaidos imperijos žlugimas
J.Prigožinas vadovavo žiniasklaidos grupei „Patriot“, kuriai priklausė interneto svetainių tinklas ir „Telegram“ kanalai, skleidžiantys jo pranešimus. Tai leido J.Prigožinui ir „Wagner“ kurti savo įvaizdį visuomenėje, nepaisant to, kad jie buvo įtraukti į valstybinės televizijos juodąjį sąrašą ir kritikavo Rusijos karinę vadovybę.
J.Prigožinas taip pat turėjo liūdnai pagarsėjusį trolių fabriką, kurio darbuotojams JAV taikė sankcijas už kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus. Iš to išsivystė projektas „Cyber Front Z“, kuris verbavo žmones skelbti prorusiškus komentarus žinutėse apie karą Ukrainoje daugelyje populiariausių pasaulio interneto platformų.
Tačiau po nepavykusių riaušių Rusijos interneto reguliavimo institucija „Roskomnadzor“ greitai išjungė J.Prigožino svetaines. Birželio 30 d. vakare pagrindinės J.Prigožino žiniasklaidos grupės interneto svetainės RIA FAN vyriausiasis redaktorius Jevgenijus Zubarevas paskelbė apie visos žiniasklaidos grupės veiklos sustabdymą.
„Mes užsidarome ir paliekame Rusijos informacinę darbotvarkę“, – sakė J.Zubarevas gana atvirame vaizdo įraše, kuriame taip pat pridūrė, kad pirmąsias dezinformacijos kampanijas J.Prigožinas pradėjo dar 2009 m.
„The Washington Post“ rašo, kad Rusijos valdžios institucijoms prireikė vos kelių dienų J.Prigožino įtakai internete pažaboti, tačiau kitus subjektus, pavyzdžiui, jo platų kovotojų verbavimo tinklą visoje Rusijoje, jo veiklą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei maitinimo įmonę, bus daug sunkiau ar net neįmanoma sustabdyti.
Ant kortos pastatyta daug pinigų
V. Putino teigimu, praėjusiais metais J.Prigožino maitinimo verslas gavo mažiausiai 1 mlrd. dolerių iš Rusijos biudžeto už dešimčių tūkstančių rusų karių Ukrainoje maitinimą. Šios maisto tiekimo sutartys buvo pagrindinis būdas Rusijai finansuoti J.Prigožiną ir jo veiklą.
Pagrindinė J.Prigožino bendrovė „Concord“ ir kitos pavaldžiosios įmonės beveik neabejotinai tiekė maistą ir kitas paslaugas už išpūstą kainą, o vėliau gautas lėšas naudojo kitoms neoficialioms struktūroms, įskaitant samdinius, finansuoti.
J.Prigožinas tai patvirtino šių metų birželį paskelbtame laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
„Concord“ vadovauja įmonių grupei, kuri nuo 2006 m. tiekia maistą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. Iš šių bendrovių gautos pajamos vėliau naudojamos finansuoti projektams Afrikoje, Sirijoje ir kitose šalyse, kur išlaidos Rusijos valstybės interesams plėsti 2023 m. gegužės mėn. sudarė 147 mlrd. rublių (apie 1,56 mlrd. eurų)“, – rašė S. Prigožinas.
Žurnalistų teigimu, tokio masto tiekėją bus sunku pakeisti, ypač kai Rusijos okupantai bando atremti Ukrainos kontrpuolimą. Bet kokie maisto tiekimo sutarčių nutraukimai gali turėti domino efektą likusioms „Wagner“ operacijoms.
Kas laukia samdinių
Paties J.Prigožino Baltarusijoje dar neteko matyti, tačiau buvo pranešimų apie ten statomą „Wagner“ stovyklą netoli Asipovičių gyvenvietės. V.Putinas yra sakęs, kad „Wagner“ kovotojams bus leista prisijungti prie J.Prigožino Baltarusijoje, o pirmieji požymiai rodo, kad „Wagner“ kovotojų skaičius greičiausiai smarkiai sumažės.
Vaizdo pranešime V. Putinas pasiūlė „Wagner“ kovotojams tris galimybes: vykti paskui J.Prigožiną į tremtį, prisijungti prie reguliariosios Rusijos kariuomenės arba grįžti namo.
Nežinoma, kiek kovotojų prisijungė prie sukilimo ir kiek vėliau liko J.Prigožino pusėje. J.Prigožinas teigė, kad sukilime dalyvavo 25 000 kovotojų, nors tikrasis skaičius greičiausiai buvo mažesnis. JAV vertinimais, „Wagner“ Ukrainoje turėjo apie 10 tūkst. rangovų, kurie buvo lojalesnė ir labiau apmokyta grupuotės dalis. Likusieji buvo Rusijos kalėjimuose užverbuoti belaisviai, kurių daugelis žuvo Bachmute.
Rusijos žiniasklaida šios savaitės pradžioje pranešė, kad „Wagner“ ir toliau verbuoja kovotojus Rusijoje, nors dauguma jų „VKontakte“ puslapių buvo ištrinti.
Dienraščio „The Washington Post“ kalbintas „Wagner“ verbuotojas teigė, kad grupuotė neplanuoja pasirašyti sutarčių su Rusijos gynybos ministerija ir kad aktyvus verbavimas tebevyksta. Verbuotojas taip pat paneigė, kad grupė persikėlė į Baltarusiją. Tuo pat metu Rusijos pareigūnai tvirtino, kad „Wagner“ daugiau nedalyvaus kare Ukrainoje.
„Visi šarvuočiai perduoti Gynybos ministerijai. Prieiga prie pinigų, konkursų ir žiniasklaidos imperijos buvo uždaryta. Kas mokės jiems atlyginimus? Ir kam jie reikalingi J.Prigožinui, jei jis už tai negauna korumpuotų pinigų?“ – komentuodamas „Wagner“ samdinių likimą po nepavykusio sukilimo teigė „Conflict Intelligence Team“ karinis analitikas Ruslanas Levievas.
Gilios šaknys Afrikoje
Rusijoje yra ir kitų privačių karinių bendrovių, tačiau, atrodo, nė viena iš jų negali atstoti „Wagner“ grupuotės Afrikoje. Daugelį metų Afrikos regione ji tarnauja kaip neoficialus Kremliaus įrankis savo įtakai didinti ir JAV bei Europos įtakai mažinti.
Žurnalistas D.Korotkovas laikraščiui teigė, kad „nėra nė vieno“, kuris galėtų pakeisti „Wagner“ Afrikoje: „J.Prigožinas ten turėjo svorį ir kalibrą“.
„Kiekvienas, kuris bandys ten patekti, greičiausiai pradės nuo finansų iššvaistymo, o paskui bus nukirstas kur nors džiunglėse. Štai kodėl Rusijoje nėra panašios figūros, kuri prisiimtų šią naštą“, – sakė jis.
Birželio 30 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Afrikos šalys pačios nuspręs, ar nori tęsti „saugumo“ sutartis su „Wagner“.
Daugiausiai „Wagner“ samdinių turinčių Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) ir Malio valstybių vadovai pabrėžė, kad iš pradžių jie palaikė ryšius su Kremliumi, o ne su „Wagner“.
„Mes nepasirašėme sutarties su „Wagner“. Pasirašėme su Kremliumi“, – laikraščiui sakė CAR prezidento vyriausiasis patarėjas Fidelis Guandjika.
Kartu jis pripažino, kad Rusija į šalį atsiuntė „Wagner“ kovotojus, kurie, jo žodžiais tariant, „išgelbėjo demokratiją“ CAR. Jis atmetė pranešimus apie grupuotės vyrų įvykdytus žiaurumus, pavadindamas juos „klastotėmis“. Žiniasklaida ne kartą pranešė apie „Wagner“ kovotojų visoje šalyje vykdytas žudynių, kankinimų ir prievartavimų kampanijas.
Organizacijos, tiriančios karo nusikaltimus, konfliktus ir korupciją Afrikoje, „Sentry“ duomenimis, ši samdinių grupė taip pat yra parengusi ir aprūpinusi tuziną CAR veikiančių sukarintų grupuočių.
„CAR regione „Wagner“ siekė užgrobti valstybę, remdama kriminalizuotą vyriausybę, kuriai vadovauja CAR prezidentas ir jo artimiausia aplinka, stiprindama karinę galią, užtikrindama prieigą prie brangiųjų iškasenų ir jas grobdama, taip pat terorizuodama gyventojus“, – teigiama naujausioje „Sentry“ ataskaitoje.
CAR prezidento patarėjas teigia, kad jokių pokyčių neplanuojama: „Kol kas esame su „Wagner“. Bet ar liksime su „Wagner“, ne nuo mūsų priklauso. Tai priklauso nuo Rusijos <...>, o mes pasitikime Rusija“.
Tačiau, kaip pažymi laikraštis, net jei Maskva nuspręstų išardyti grupuotės buvimą šalyje, grupės šaknys ten gali būti pernelyg gilios.
Buvęs CAR ministras pirmininkas, o dabar opozicijos lyderis Martinas Siegele sakė, kad šalies valdžia „įsileido vilkus į kaimenę“, leisdama samdiniams, „kurie gali viską ir niekam neatsako“, veikti ir taip nestabilioje šalyje.
„Didžiausią grėsmę kelia ne ginkluotos grupuotės ar opozicija, o „Wagner“. Jie įsiskverbė į visas sistemas. Į kariuomenę, ekonomiką, medienos pramonę, politiką, oro uostus – visur. Jie turi visą valdžią“, – sakė M.Siegele.
Pasak jo, CAR prezidentas Faustin-Archange Touadera yra „visiškas Wagnerio įkaitas“.
Vienas CAR sostinėje Bangyje įsikūręs analitikas, laikydamasis anonimiškumo sąlygos, „The Washington Post“ sakė, kad birželio 29 d. „Wagner“ atstovai liko savo bazėse sostinėje.
„Galima drąsiai teigti, kad artimiausiu metu jie ir toliau egzistuos. Net jei pasikeistų vadovybė, manau, kad personalo pokyčiai vyktų palyginti lėtai“, – sakė „Wagner“ operacijų Afrikoje ekspertas Johnas Lechneris.
„Kremliui kovojant su kadaise ištikimu lyderiu, tapo aišku, kad J.Prigožinas buvo klijai, kurie laikė suskilusią imperiją kartu, lygiai taip pat, kaip didžioji dalis šiandieninės Rusijos priklauso nuo vieno žmogaus – V. Putino“, – darė išvadą „The Washington Post“.
Tuo metu žurnalistas D.Korotkovas daro prielaidą, kad nesant J.Prigožinui, „Wagner“ grupė arba nustos egzistuoti, arba atgims į kažką visiškai kitokio, nepajėgaus vykdyti tokio pat lygio veiklos.
