Daugeliui kritikų nebus lengva pamiršti išskirtinius savaitgalio įvykius, kylančius klausimus dėl kariuomenės sugebėjimų, ryžto ar net ištikimybės.
Kai Rusijos kariuomenės vadovybė staiga dingo ištikus krizei, pasirodė čečėnų kariai. Šie buvo pasiryžę susiremti su „Wagner“ samdiniais Rostove, nufilmuota, kaip keli čečėnų daliniai saugo tiltą ir kitus pietinius įvažiavimus į Maskvą.
Šie faktai nebuvo pamiršti Rusijos kariuomenės blogerių bendruomenės. Situacija keblėja ir dėl nepatvirtintų gandų, esą Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį staigiai pabėgo iš Rostovo, vos pasirodžius sukilimo ženklams.
Kai kurie Rusijos kariuomenės blogerių mano, kad po tokių įvykių kariuomenės vadovybėje bus pokyčių. Tikima, jog pokyčių gali būti ir saugumo tarnybose, nes būtent šios pražiopsojo laikotarpį, kai „Wagner“ ginklavosi ir ruošėsi maištui.
Vienas iš populiarių blogerių, Rybar, trečiadienį teigė, esą „valymai“ jau prasidėjo ir paveikė vidutinės svarbos karininkus. Būtent tuos, kurie atsisakė šaudyti į „Wagner“ kolonas, mat galėjo būti sužeisti civiliai.
„Jau kelias dienas FSO (Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba) dirba dėl karininkų vadovybės, dalinių vadų“, – teigė Rybar.
Rusas tikino, kad nors oficialiai Rusijos karui Ukrainoje vadovauja Valerijus Gerasimovas, tikrasis vadas yra Michailas Teplinskis.
M. Teplinskis, nors jam paklūstančių karininkų ir matomas kaip geras vadas, invazijos į Ukrainą pradžioje patyrė didelių pralaimėjimų.
Nėra būdų, kurie leistų patikrinti Rybar spėjimus, tačiau vien jų publikacija parodo, kad Rusijos kariuomenėje kyla nuogąstavimų dėl kilusio maišto.
Kylantys klausimai dėl S. Surovikinas
Sklando spekuliacijos dėl vyresniųjų karininkų veiklos, kai maištas iš penktadienio nakties tęsėsi iki šeštadienio.
JAV pareigūnai, remdamiesi savo žvalgybos duomenimis, teigė, esą generolas Sergejus Surovikinas žinojo apie Jevgenijaus Prigožino planus maištauti prieš Rusijos karinę vadovybę.
Eilinio pokalbio metu su žurnalistais, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė: „Šiuo metu sklando daug spėlionių dėl šių įvykių. Tikiu, kad tai tik eilinis gandas.“
Kai kurie tiki, kad JAV pareigūnai turi savo motyvų, kad S. Surovikinas būtų diskredituotas.
„Mayak Intelligence“ atstovas Markas Galeotti teigė: „S. Surovikinas nėra geras žmogus, jis yra pavojingai kompetetingas generolas. Skleidžiant kalbas, kad jis prisidėjo prie J. Prigožino maišto, V. Putino žodžiais, užkertamas kelias jam sugrįžti.“
Kiti mano, kad S. Surovikinas buvo per daug gudrus, kad remtų maištą, kuris aiškiai negalėjo pasisekti.
„Maištui trūko aiškių politinių tikslų ir tinkamo pasirengimo. Tai atrodė kaip beviltiškas J. Prigožino bandymas išsaugoti „Wagner“, nepaisant galimos žūties Maskvoje. Galbūt S. Surovikinas ir jautė simpatijas šiam planui, tačiau atėjus svarbiausiam momentui, stojo į valstybės pusę“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Rusijos vidaus reikalų ekspertė Tatjana Stajonova.
Užsienio politikos tyrimo instituto dėstytojas Rob Lee pabrėžė, kad S. Surovikinas yra Rusijos oro pajėgų vadas, o „Wagner“ nukovė 7 ar daugiau lėktuvų, įskaitant lėktuvus be ginkluotės. Tai būtų labai keistas sprendimas, jei Rusijos oro pajėgos būtų rėmusios sukilėlius.
S. Surovikinas, prasidėjus J. Prigožino kampanijai, publikavo vaizdo įrašą. Jame „Wagner“ raginama sudėti ginklus. Pabrėžiama, kad S. Surovikinas buvo vienas iš keletos kariuomenės figūrų, kurios nedingo iš viešumos maišto metu.
Personalo „valymas“ gali apimti ne tik kariuomenę. Dumos pirmininkas Viačeslavas Volodinas reikalavo analizės, kad žinotų, kas bandė išskristi iš šalies prasidėjus savaitgalio įvykiams.
„Mes smerkiame tuos, kurie pabėgo iš šalies iš karto, kai ištiko sunkus metas. Tai turėtų būti baudžiama“, – teigė V. Volodinas.
Kariuomenės susiskaldymas
Bet kokia institucija, kurios dydis prilygtų Rusijos kariuomenei, turi savo vidinių nuoskaudų ir konkurencijos. Ypač jei tai karo metas, kurio metu išaiškėjo daugybė trūkumų.
„Prieš J. Prigožino maištą jau buvo žinoma apie susiskaldymą karinėje vadovybėje, ypač tarp S. Šoigu, V. Gerasimovo ir S. Surovikino. Tai nebuvo kovos dėl įtakos, tačiau skirtingas strategijos Ukrainoje suvokimas“, – teigė T. Stajonava.
S. Surovikinas kai kuriomis progomis bandė sudaryti įspūdį, kad tarp jo ir J. Prigožino yra neblogi santykiai. Juk būtent „Wagner“ būriai daugiausiai nukentėjo per kovas prie Bachmuto.
Pasak Rusijos kariuomenės blogerių, vienu metu S. Surovikinas užtarė „Wagner“ ir bandė samdiniams parūpinti amunicijos.
„Šie santykiai, greičiausiai, buvo palaiminti V. Putino. Tad susiskaldymas dar nebuvo maištavimas“, – tikino T. Stajonava.
Tolerancija ir palaikymas „Wagner“ iš kariuomenės ir kai kurių regionų gubernatorių galėjo sunaikinti pasitikėjimą S. Šoigu ir V. Gerasimovu.
Tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis.
„Kyla klausimas, ar tie, kurie raportuoja V. Putinui esamą situaciją, sugriaus pasitikėjimą tais, kurie palaikė „Wagner“, pavers tuos žmones išdavikais, sistemingai sieks „valymo““, – sake T. Stajonava.
Buvusiam V. Putino „virėjui“ – atstumtojo likimas
Antradienį V. Putinas teigė, kad J. Prigožino verslo imperija iš Rusijos gavo virš dviejų milijardų dolerių vien per pastaruosius metus, o šie pinigai visiškai pilnai padengė „Wagner“ operacijos išlaidas.
Kalboje tarsi buvo teigiama, kad nors „Wagner“ samdiniams buvo atleista ir šie gales tapti Rusijos kariuomenės dalimis, J. Prigožinas taps atstumtuoju ir paskutines dienas leis kaimyninėje Baltarusijoje, Minske. Galbūt J. Prigožinas ir nesulauks kaltinimų dėl ginkluoto maišto, tačiau iš verslo modelio, kuomet supinami finansiniai interesai su karinėmis kampanijomis, J. Prigožinas daugiau pasipelnyti negalės.
Karo studijų institutas teigė, kad Kremliaus siekis J. Prigožiną atskirti nuo savo kovotojų gali pasireikšti įvairiai. Galbūt J. Prigožinui bus paskelbti kaltinimai korupcija arba vyras bus paskelbtas Ukrainos ar Vakarų valstybių agentu.
„Kremliui būtina atskirti J. Prigožino siekius nuo jo pačio, kaip asmenybės. Dabar J. Prigožino puolimas prilygtų Kremliaus naratyvo puolimui. Be to, pats J. Prigožinas siekė nubausti nekompetetingus Rusijos kariuomendės generolus“, – sakė Karo studijų institutas.
Rusijos kariuomenėje „Wagner“ vis dar matoma labai palankiai, ypač dėl pasiekimų kare su Ukraina.
Keliamas klausimas, kaip nesutarimai tarp J. Prigožino ir Rusijos gynybos ministro galėjo išvirsti į maištą.
Vienas tokių žmonių yra Rusijos Nacionalinės gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas.
Nors V. Zolotovas tiki, kad maištą organizavo Vakarų žvalgybos pajėgos, jis pripažįsta, kad buvo užuominų iš J. Prigožino, kad šis ruošiasi maištui.
„Visi Nacionalinės gvardijos kariai, visi iki paskutinio, dirbo tobulai, aiškiai, skaidriai ir kompetetingai“, – kalbėjo V. Zolotovas.
„Jei konfliktas tarp J. Prigožino ir Gynybos ministerijos būtų sustabdytas laiku, maištas tikriausiai nebūtų įvykęs“, – rašė blogeris Borisas Rožinas savo „Telegram“ kanale.
Tuo tarpu Anastasia Kaševarova, „Telegram“ turinti 269 tūkst. sekėjų, piktinosi: „Jei žinojome, kodėl nesiruošėme? Tai jei J. Prigožinas dirba ukrainiečiams, kodėl „Wagner“ samdiniams buvo atleista? Kodėl jie praėjo pro pasienio punktus taip ramiai? Kodėl viskam nebuvo užkirstas kelias?“
B. Rožinas, kaip ir kiti, stengėsi apsukti birželio 24–25 d. įvykius kita linkme. Teigiama, svarbiausia, kad Rusijoje nebandyta išsiaiškinti, kas yra stipresnis ir kas ką gali nužudyti. Esą yra svarbesnis priešas, kuriam reikėtų sutelkti dėmesį.
Paruošta pagal CNN inf.
