K.Folbigg advokatai teigė, kad šis istorinis sprendimas žymi vieną didžiausių teisingumo klaidų Australijos istorijoje – pro pirštus pražiūrėti akivaizdžiai nepatikimi įrodymai, kuriuos ekspertai vadina ir mizoginiškais. Būtent šie įrodymai ir leido dar 2003 m. nuteisti australę 40 metų, iš kurių ji 20 metų praleido už grotų.
Tai buvo viena emociškai sunkiausių bylų šalies istorijoje, sukėlusi ažiotažą ir pritraukusi tiek šalies, tiek užsienio žiniasklaidos dėmesį. Tuo metu K.Folbigg vyras teisme liudijo prieš savo žmoną.
Demaskuoti tikrąją tiesą dėl moters vaikų mirties pavyko mokslininkų, susivienijusių iš viso pasaulio, įskaitant Nobelio premijos laureatus, dėka.
Nuteista 40 metų
K.Folbigg, kuri visada tvirtino esanti nekalta, gyvenimas nebuvo lengvas. Nuo pat jaunystės ją persekiojo vaikystės traumos.
Prieš pat antrąjį gimtadienį jos smurtaujantis tėvas peiliu mirtinai subadė motiną. Po to metus ji keliavo iš vienų giminaičių namų į kitus, kol galiausiai pateko į poros Niukasle, Naujajame Pietų Velse, globą.
Šią traumą prokurorai vėliau panaudojo prieš K.Folbigg teisme, teigdami, kad ji buvo linkusi smurtauti.
2003 m. ji buvo nuteista kalėti 40 metų už pirmojo sūnaus Kalebo nužudymą, taip pat už savo vaikų Saros, Patriko ir Lauros nužudymus.
Visi keturi vaikai staiga mirė dešimtmečio 1989–1999 m. laikotarpyje, būdami nuo 19 dienų iki 18 mėnesių amžiaus. Prokurorai teigė, kad K. Folbigg juos uždusino.
Pirmagimis Kalebas sirgo lengva laringomaliacija – kvėpavimą apsunkinančia liga – mirė miegodamas 1989 m. Po metų moteriai gimė sūnus Patrikas. Jam buvo diagnozuota epilepsija. Jis mirė netrukus po vieno iš priepuolio. Po metų mirė dukra Sara, kuriai tuo metu tebuvo 10 mėnesių. Teigiama, kad jis sirgo kvėpavimų takų infekcija.
Ilgiausiai gyvenęs ketvirtasis poros vaikas – Laura – taip pat sirgo kvėpavimo takų infekcija. Būtent dukters Lauros mirtis 1999 m. vasario mėn. paskatino pradinį policijos tyrimą dėl K.Folbigg.
„Mano kūdikis nekvėpuoja“, – pasakė ji greitosios pagalbos operatoriui.
„Aš jau turėjau tris SIDS (staigios kūdikių mirties sindromo) atvejus“, – tęsė ji įraše, kuris vėliau buvo perklausytas teisme.
K.Folbigg ir jos vyro santuoka iki tol jau buvo iširusi. Iš pradžių Craig Folbiggas buvo apklaustas ir suimtas, tačiau netrukus jis ėmė padėti policijai kurti bylą prieš žmoną, perdavė jos asmeninius dienoraščius ir davė parodymus prieš ją.
2019 m. jis atsisakė pateikti DNR mėginį, kurio prašė moters advokatai. C.Folbiggo advokatai teigia, kad jis iki šiol tebėra įsitikinęs savo buvusios žmonos kaltumu.
Pagrindinis kaltinimo argumentas 2003 m. teismo procese buvo tas, kad statistiškai neįtikėtina, jog tiek daug K.Folbigg vaikų galėjo mirti atsitiktinai.
Argumentuodami jie rėmėsi dabar jau plačiai diskredituota teisine koncepcija, vadinama „Meadow's Law“, kuri teigia, kad „viena staigi kūdikio mirtis yra tragedija, dvi – įtartina, o trys – žmogžudystė, kol neįrodyta priešingai“.
Šis principas pavadintas pagal Roy'ų Meadow, kuris kadaise buvo vadinamas žymiausiu Didžiosios Britanijos pediatru, vardą. Tačiau jo reputacija sparčiai smuko po virtinės neteisingų kaltinimų, kuriose buvo remiamasi jo teorija.
2005 m. jis buvo išbrauktas iš Jungtinės Karalystės gydytojų registro už tai, kad davė klaidinančius parodymus Sally Clark – advokatės, kuri 1999 m. buvo pripažinta kalta ir įkalinta dėl savo dviejų mažamečių sūnų nužudymo, – byloje.
2003 m. nuosprendis S.Clark buvo panaikintas, tačiau giminaičiai teigė, kad ji taip ir neatsigavo po patirtų traumų, o 2007 m. mirė nuo ūmaus apsinuodijimo alkoholiu.
Tai buvo ne vienintelis K.Folbigg bylos trūkumas. Kaltinimas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, remdamasis K.Folbigg dienoraščiais, kurių teisme niekada netyrė psichologai ar psichiatrai.
Viename 1997 m. rašytų prisiminimų netrukus po dukters Lauros gimimo, K.Folbigg rašė: „Vieną dieną (ji – red.past.) išeis. Kitos taip ir padarė, bet ši išeis ne tuo pačiu būdu. Šį kartą esu pasiruošusi ir žinau, kokių signalų savyje saugotis“.
Buvo teigiama, kad šis ir panašūs komentarai dienoraštyje yra kaltės pripažinimas. Tačiau per 2022 m. bylos tyrimą psichologijos ir psichiatrijos ekspertai atmetė tokią išvadą.
„Kalbant apie dienoraščio įrašus, įrodymai rodo, kad tai buvo depresijos apimtos motinos, kaltinančios save dėl kiekvieno vaiko mirties, užrašai, o ne prisipažinimai, kad ji juos nužudė ar kitaip jiems pakenkė“, – sakė Naujojo Pietų Velso generalinis prokuroras Michaelis Daley.
Kai kurie ekspertai sutinka – 2003 m. priimtas nuosprendis K.Folbigg buvo grindžiamas mizoginija ir stereotipais apie moteris.
Sugriauta teorija
Kiek vėliau, pateikus apeliaciją, K.Folbigg bausmė buvo sumažinta iki 30 metų, tačiau ji pralaimėjo daugybę skundų dėl nuosprendžių. 2019 m. atlikus tyrimą dėl jos nuteisimo buvo nustatyta, kad nėra jokių pagrįstų abejonių, jog ji įgyvendino nusikaltimus.
Birželio pradžioje atlikto tyrime išvadose -pagrįstos abejonės moters kaltumu dėl naujų mokslinių įrodymų. Esą jos vaikai galėjo mirti dėl natūralių priežasčių, kurias lėmė neįtikėtinai retos genų mutacijos.
Tyrimams vadovavo Australijos nacionalinio universiteto imunologijos ir genominės medicinos profesorė Carola Vinuesa. Ji pirmą kartą pradėjo tirti šį atvejį 2018 m.
Profesorė C.Vinuesa ir jos komanda, atlikusi K.Folbigg DNR sekoskaitą, sudarė genetinį žemėlapį, kurį vėliau panaudojo mutavusiems genams nustatyti.
Vienas iš svarbesnių genų, žinomas kaip CALM2 G114R, buvo rastas pas K.Folbigg ir dvi jos dukteris. Stulbinantis faktas, kad šis genas susijęs su reta liga, kuri pasireiškia vienam iš 35 mln. žmonių ir gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų.
Taip yra todėl, kad CALM G1142R genetinis variantas gali sutrikdyti kalcio jonų patekimą į ląsteles, o tai galiausiai gali sustabdyti širdies plakimą.
Profesorės C.Vinuesos komandos atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad Kalebas ir Patrikas turi kitą genetinę mutaciją, susijusią su staiga prasidedančia epilepsija.
Šios išvados pakreipė svarstyklių lėkštelę K.Folbigg byloje, nes įrodė, kad tikimybė, jog jos vaikai kūdikystėje mirė nuo širdies veiklos sutrikimų, buvo labai didelė.
2021 m. kovą C.Vinuesa kartu su daugiau nei 100 kitų mokslininkų, įskaitant du Nobelio premijos laureatus, pasirašė peticiją, kurioje, remiantis profesorės tyrimais, K.Folbigg būtų suteikiama karališkoji malonės prerogatyva.
Peticijoje buvo teigiama, kad K.Folbigg palikimas kalėjime sukuria pavojingą precedentą, kad įtikinamus medicininius ir mokslinius įrodymus galima tiesiog ignoruoti, pirmenybę teikiant subjektyvioms interpretacijoms ir netiesioginiams įrodymams.
„Per 20 metų pagaliau išsimiegojau“
Po paleidimo į laisvę paskelbtame vaizdo pareiškime K.Folbigg sakė, kad jaučiasi „nuolankiai“ dėl jai suteiktos malonės, tačiau „visada liūdės ir pasiilgs“ savo keturių vaikų.
Pirmąją naktį išėjusi iš kalėjimo ji valgė picą su savo geriausia drauge Tracy Chapman, kuri vadovavo kampanijai, kuria buvo siekiama, kad K.Folbigg būtų išlaisvinta.
„Ji miegojo tikroje lovoje. Ji sakė, kad tai buvo pirmas kartas per 20 metų, kai galėjo tinkamai išsimiegoti“, – vėliau žurnalistams sakė T.Chapman.
Nors K.Folbigg buvo atleista nuo bausmės, nuosprendžiai liko galioti – tai reiškia, kad jos laukia ilgas kelias, jei ji norės juos panaikinti ir siekti kompensacijos.
Pirmiausia į pensiją išėjęs teisėjas Tomas Bathurstas pateiks išsamią ataskaitą apie bylą, o po to perduos ją Naujojo Pietų Velso baudžiamųjų bylų apeliaciniam teismui, kuris tars galutinį žodį.
Ekspertai teigė, kad šios bylos poveikis – K.Folbigg malonės suteikimas – atskleidė, kaip lėtai Australijos teisinė sistema reagavo į naujas mokslo išvadas.
„Dabar reikia kelti klausimą: kaip sukurti sistemą, kurioje sudėtingi ir nauji moksliniai tyrimai galėtų lengviau suteikti informacijos teisingumo sistemai?“ – teigiama Australijos mokslų akademijos pareiškime.
Parengta pagal BBC inf.
