Be kita ko, buvo blokuotas telefono ryšys ir į Rusijos karinę bazę iškviesti „Wagner“ vadai. Samdiniams buvo liepta pasirinkti – arba pasirašyti naujas sutartis su Rusijos gynybos ministerija, arba palikti Siriją.
Vyriausybė Damaske viešai nekomentavo „Wagner“ sukilimo birželio 23 ir 24 dienomis. Samdinių vadeiva Jevgenijus Prigožinas tada nurodė savo kovotojams žygiuoto į Maskvą. Jie be didesnio pasipriešinimo iš Rostovo prie Dono nužygiavo šimtus kilometrų ir sustojo pasiekus susitarimą, kuriam tarpininkavo Baltarusija. Per šį maištą, anot šaltinių, aukšti Sirijos kariškiai ir žvalgybininkai buvo sunerimę. Jie baiminosi, kad maištas gali neigiamai atsiliepti artimos ir svarbios sąjungininkės Rusijos kariniam buvimui šalyje.
Šaltiniai teigė, kad Sirijos karinė žvalgyba nedelsdama blokavo telefono ir interneto ryšį ten, kur buvo dislokuotos „Wagner“ pajėgos. Taip siekta neleisti samdiniams bendrauti tarpusavyje, taip pat su „Wagner“ daliniais Rusijoje ar giminėmis namuose.
Birželio 24 d. rytą Sirijos karinės žvalgybos atstovai ir Rusijos gynybos pareigūnai dirbo drauge, kad izoliuotų samdinius Sirijoje. Dėl to keliolika „Wagner“ karininkų Homso provincijoje ir kitose Sirijos dalyse buvo iškviesti į Rusijos karinę bazę Hmeimime.
„Wagner“ kovotojai buvo paraginti pasirašyti sutartis, kuriomis remiantis, jie tampa tiesiogiai pavaldūs Rusijos gynybos ministerijai. Sumažintas ir jų atlyginimas. Kas nesutiko pasirašyti sutarčių, vėliau buvo išskraidinti „Iljušin“ lėktuvais. Vienas šaltinis sakė, kad tai padarė dešimtys samdinių. Tai esą buvo staigmena sirų pareigūnams, kurie tikėjosi, kad daugiau samdinių atmes sutartis.
Rusija 2015 m. nusiuntė savo pajėgas į Siriją. Čia jos padėjo prezidentui Basharui al Assadui malšinti sukilėlius. Nuo tada „Wagner“ dalyvavo kovinėse misijose ir saugojo naftos objektus. „Wagner“ samdinių Sirijoje buvo palyginti mažai – nuo 250 iki 450. Oficialių skaičių apie kovotojų dydį nėra.
