Remiantis WDR ir NDR atliktais tyrimais, birželio 24 d., kai „Wagner“ samdiniai vyko užimti Maskvos, Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba esą klausėsi „Wagner“ boso J.Prigožino ir Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos pokalbių, rašo portalas „Tagesschau“.
Pažymima, kad A.Lukašenka susitarė dėl atitinkamų saugumo garantijų J.Prigožinui, jei šis sustabdys bandymą įvykdyti perversmą. Dėl to J.Prigožinas sustabdė perversmą ir mainais už tai, kad nebūtų nubaustas, turėjo išvykti į Baltarusiją.
Tuo tarpu Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba pastaruoju metu patyrė spaudimą po to, kai žiniasklaida pranešė, jog tarnyba per vėlai informavo federalinę vyriausybę apie bandymą įvykdyti perversmą Rusijoje – tik tada, kai jis jau buvo įsibėgėjęs.
Kartu žurnalistai pastebi, kad žvalgyba apie būsimą „Wagner“ maištą prieš Kremlių galėjo žinoti iš anksto, likus maždaug savaitei iki jo. Vokietijos žvalgyba bandė patikrinti šią informaciją per savo partnerius, tačiau iš pradžių nesėkmingai. Todėl O.Scholzo biuras apie tai nebuvo informuotas.
Dar praėjusiais metais žvalgyba buvo gana gerai informuota apie „Wagner“ vidaus darbą. Užsienio žvalgyba, matyt, įsilaužė į samdinių gaujos vidaus ryšius ir uoliai juos skaitė.
Kiek vėliau buvo išsiaiškinta, jog Vokietijos federalinės žvalgybos darbuotojas Carstenas L. esą išdavė pasiklausymo operaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms. Vadinamojoje „šnipų byloje“ jis netrukus bus apkaltintas valstybės išdavyste.
Viena iš Vokietijos federalinės žvalgybos užduočių – numatyti galimas pavojingas situacijas, įskaitant bandymus įvykdyti perversmą ar perversmus kitose šalyse, ypač tokiose branduolinėse valstybėse kaip Rusija.
Tačiau pastaruoju metu žvalgyba nėra itin sėkminga. Kalbant apie konkrečius laikus, tarnyba kelis kartus suklydo.
Teigiama, kad Vokietijos federalinė žvalgyba nepakankamai tiksliai numatė greitą Talibano triumfą Afganistane 2021 m. vasarą, ypač Kabulo žlugimą. Iš tiesų tarnyba jau seniai ir tiksliai analizavo situaciją, ypač islamistų stiprėjimą. Tačiau tuometinis užsienio reikalų ministras Heiko Maasas dėl Kabulo fiasko tada aiškiai apkaltino „žvalgybos tarnybas“, sakydamas, kad jos nenumatė tokios situacijos.
Panašiai buvo ir praėjusių metų vasario mėn. karo Ukrainoje pradžios atveju: nors JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos buvo tvirtai įsitikinusios, kad Vladimiras Putinas įsiverš į šalį, Vokietijos federalinė žvalgyba, kaip teigiama, bent jau puolimo pradžią vertino kitaip.
Vokietijos žvalgybos prezidentas Bruno Kahlas savo kolegos iš Ukrainos prašymu net nuvyko į Kijevą. Tada nukrito pirmosios raketos ir žvalgybos vadovą teko išgabenti iš šalies, skubiai surengus gelbėjimo operaciją su automobilių kolona.
Prancūzijoje buvo atleistas karinės žvalgybos vadovas, nes jo vadovaujama agentūra nesugebėjo teisingai numatyti Rusijos karo prieš Ukrainą. Tačiau Vokietijos žvalgybos vadovas išliko.
Nuo 2022 m. pradžios iš teisėjų sudaryta Nepriklausoma kontrolės taryba (JK taryba) peržiūri Vokietijos federalinės žvalgybos technines sekimo priemones užsienyje. Be inspektorių leidimo negalima klausytis telefoninių pokalbių ar skaityti elektroninio pašto.
Vokietijos žvalgybos darbuotojams tai visų pirma reiškia: užpildyti formas, surašyti pagrindimus, atsakyti į klausimus. Trumpai tariant – daugiau biurokratijos, mažiau šnipinėjimo.
Parengta pagal „Tagesschau“ inf.
