Pasak keturių su derybomis susipažinusių pareigūnų, nedidelė Vakarų sąjungininkių grupė dalyvauja „pažengusiose ir karštligiškose, paskutinės minutės derybose“, kad užbaigtų saugumo garantijų deklaraciją Ukrainai prieš šią savaitę Lietuvoje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Jau kelias savaites Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija aptarinėja šį klausimą su Kijevu, taip pat kreipėsi į kitus NATO, ES ir Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkus.
Siekiama sukurti „skėtį“, kuriuo Kijevą apglėbtų visos šalys, norinčios teikti Ukrainai nuolatinę karinę pagalbą, net jei detalės kiekvienoje šalyje būtų skirtingos.
Šios pastangos yra platesnių NATO ir kelių valstybių grupių derybų dėl to, kaip Vakarų sąjungininkės turėtų rodyti ilgalaikę paramą Ukrainai, dalis.
Kijevas nori kuo greičiau įstoti į NATO, kad galėtų pasinaudoti garsiąja Aljanso 5-ojo straipsnio nuostata – vienos valstybės užpuolimas yra visų valstybių narių užpuolimas. Tačiau daugelis Aljanso sąjungininkių iš esmės sutinka, kad Ukraina gali įstoti tik pasibaigus karui, bet ne anksčiau.
Todėl didžiausios Aljanso galybės stengiasi išsiaiškinti, kokius laikinus saugumo įsipareigojimus kiekviena iš jų galėtų suteikti Ukrainai iki tol. Visgi šis požiūris nėra visuotinis, nes rytiniame NATO flange esančios šalys siekia, kad Ukrainai būtų sudarytos greitesnės sąlygos įstoti į NATO, net ir vykstant karui.
Pasak Berlyno, Paryžiaus, Londono ir Briuselio pareigūnų, kurie su leidiniu „Politico“ dėl diskusijų jautrumo kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, Vakarų galybių tikslas yra pristatyti savo skėtinę sistemą per kasmetinį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Dviejų dienų renginys Vilniuje prasideda antradienį.
„Vyksta diskusija, ji gana toli pažengusi, iš tikrųjų labai pažengusi, ir mes labai tikimės, kad ją pavyks užbaigti iki aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigos“, – sakė vienas Prancūzijos pareigūnas žurnalistams per brifingą.
Su tuo sutiko ir vienas aukšto rango NATO diplomatas, kuris atskirame brifinge žurnalistams sakė, kad šiuo metu vyksta „karštligiškos paskutinės minutės derybos“ dėl to, „kaip tai turėtų atrodyti“.
Paskutinės minutės detalės
Pasak antrojo NATO diplomato, susipažinusio su šiais planais, JAV Prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Londone susitiks su Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku Rishi Sunaku, kur jųdviejų štabai susitiks ir bandys suderinti paskutinės minutės detales. Iš JAV pusės Pentagono politikos vadovui Colinui Kahlui pavesta pasiekti, kad susitarimas būtų baigtas.
Iniciatyva galiausiai gali reikšti pažadus tęsti didžiąją dalį sąjungininkų jau teikiamos pagalbos: ginkluotės, įrangos, mokymų, finansavimo ir žvalgybos.
Tačiau ketinama pasiūlyti pastovesnį vienybės signalą Ukrainai, ypač atsižvelgiant į tai, kad šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Kijevas greičiausiai negaus tvirto pažado dėl narystės NATO.
„Iš esmės tai yra garantija Ukrainai, kad mes labai ilgai aprūpinsime jos ginkluotąsias pajėgas, finansuosime jas, patarsime joms, mokysime jas, kad jos turėtų atgrasomąją jėgą nuo bet kokios būsimos agresijos“, – sakė aukšto rango NATO diplomatas.
Tačiau daugelis šios paramos detalių bus paliktos vėlesniam laikui. Diplomatas sakė, kad kiekviena suinteresuota šalis turės dvišaliu susitarimu su Ukraina nustatyti, kokie bus jų įsipareigojimai. Tai gali būti bet kas, „nuo oro gynybos iki tankų ir bet ko kito“.
Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė kreipimąsi į visas šalis, kurios nori remti Ukrainą, sakydamas, kad jos turėtų „pačios priimti sprendimus, kurie leistų joms tęsti šią paramą vienerius, dvejus, trejus ir, jei reikės, dar daugiau metų, nes mes nežinome, kiek ilgai truks karinis konfliktas“.
Be saugumo užtikrinimo deklaracijos, kurią baigia rengti Vakarų valstybės, NATO taip pat rengia naujus būdus, kaip ateinančiais metais padėti Ukrainos kariuomenei.
Aukščiausiojo lygio susitikime NATO susitars dėl planų, kaip padėti modernizuoti Ukrainos gynybą, penktadienį žurnalistams sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Pasak jo, planas apims „daugiametę pagalbos programą, kuria siekiama užtikrinti visišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką“.
Šios daugiametės pastangos taip pat bus sutelktos į Ukrainos kariuomenės modernizavimo programas ir, kaip ir „skėčio“ iniciatyva, priklausys nuo atskirų šalių indėlio, kurį jos laiko tinkamu.
NATO siekiai
NATO vadovai taip pat sukurs naują NATO ir Ukrainos forumą, kuriame abi šalys galės dirbti „praktinėje bendroje veikloje“, pridūrė J.Stoltenbergas.
Platesnis pokalbis apie saugumo užtikrinimą neišvengiamai susipynė su diskusijomis dėl Ukrainos siekių NATO, kurios bus viena svarbiausių darbotvarkės temų, kai vadovai susirinks Vilniuje.
Oficialiame komunikate, kuris bus paskelbtas aukščiausiojo lygio susitikimo metu, „mes aptarsime Ukrainos narystės siekius, ir tai yra tai, prie ko NATO sąjungininkės toliau dirba“, penktadienį žurnalistams sakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.
Konkrečiai, lyderiai siekia atnaujinti miglotą 2008 m. Aljanso pažadą, kad Ukraina „kada nors taps“ NATO nare. Tačiau nesitikima, kad jie pasiūlys Kijevui „aiškų kvietimą“, kurio siekia Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
Praėjusią savaitę O.Scholzas tai pripažino.
„Žinoma, mes taip pat aptarsime klausimą, kaip toliau spręsti šalių, kurios žvelgia į NATO ir nori į ją įstoti, perspektyvą“, – sakė O.Scholzas.
Tačiau jis pridūrė, kad „taip pat aišku, jog karo metu niekas negali tapti gynybinio aljanso nariu“.
Vis dėlto J.Stoltenbergas penktadienį laikėsi optimistinio tono.
„Esu įsitikinęs, kad mes pateiksime aiškią žinią, – sakė NATO vadovas. – Turime nepamiršti, kad sąjungininkai taip pat jau susitarė dėl daugelio svarbių principų, kai kalbama apie Ukrainą ir narystę.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
