„Svarbiausia yra tai, kad šis NATO viršūnių susitikimas tapo istoriniu prieš jam prasidedant. Mes sutarėme dėl Švedijos narystės – ji taps pilnaverte Aljanso nare“, – antradienį MSNBC vyriausiosios užsienio korespondentės Andrea Mitchell moderuojamame NATO viešojo forumo pokalbyje sakė J.Stoltenbergas.
„Tai bus naudinga tiek Švedijai, tiek Turkijai, tiek ir Baltijos regionui. Kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdas šiame viršūnių susitikime sakė – Švedijai prisijungus prie Aljanso, Baltijos regiono apsauga bus dar stipresnis ir saugesnis, NATO sustiprins savo pajėgas šiame regione. Tai yra istorinis momentas ir istorinis viršūnių susitikimas“, – pridūrė NATO vadovas.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad ties Švedijos narystės klausimu buvo dirbama nuosekliai jau kurį laiką, ši šalis įvykdė didžiąją dalį savo įsipareigojimų Turkijai, todėl nors susitarimas yra labai sveikintas ir džiugus, anksčiau ar vėliau to buvo galima tikėtis.
„Žmonės galvoja, kad su tuo yra susijusi kažkokia mistika, tačiau iš tikrųjų čia nėra jokios mistikos, kadangi Švedijos interesai taip pat yra ir Turkijos interesai, – toliau kalbėjo NATO generalinis sekretorius. – Kadangi anksčiau buvo kilusi reali grėsmė šio regiono saugumui, jau Madrido viršūnių susitikime (2022 m.) mes kalbėjome, kaip Turkija ir Švedija gali judėti pirmyn – kad Švedija turėtų pakoreguoti savo konstituciją, sukurti mechanizmus, kaip reikėtų keistis žvalgybine informacija tarp Švedijos ir Turkijos ir Švedijos teismas priėme sprendimą dėl teroristų teismo. Būtent tai ir turėjo įtakos tam pareiškimui, kurį padarėme vakar. Taigi mes labai tikimės, kad Švedijai prisijungus prie Aljanso šis regionas bus saugesnis.“
Paklaustas, ar Turkijos sprendimas buvo įtakotas Jungtinių Valstijų, NATO vadovas sakė, kad sprendimas buvo pačios Turkijos.
„Iš tikrųjų tai buvo Turkijos sprendimas ir, kaip jau sakiau, NATO privalo daryti tai, ką turi daryti, kad pašalintų bet kokius apribojimus tarp šalių narių“, – sakė jis.
Turkija iki pirmadienio blokavo Švedijos siekį prisijungti prie NATO, kaltindama Stokholmą, kad šis esą teikia prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Ankara laiko teroristais. Kada Turkija galėtų ratifikuoti sprendimą – J.Stoltenbergas negalėjo atsakyti.
„Prezidentas R.T.Erdoganas pažadėjo ratifikuoti visus reikalingus dokumentus, kaip galima greičiau. Taip pat tam tikras procedūras reikės atlikti Turkijos parlamente. Negaliu detaliai aptarti šių procesų ir nežinau, kada tiksliai tai įvyks, bet svarbiausia yra tai, kad mes turime aiškų Turkijos sprendimą, kad jie ratifikuos Švedijos stojimo į Aljansą prašymą“, – paaiškino J.Stoltenbergas ir pridūrė:
„Pagrindinė problema yra išspręsta.“
Su Ukraina – iki galo
Kalbėdamas apie prieštaringą JAV sprendimą teikti Ukrainai daugelyje šalių uždraustus kasetinius šaudmenis ir tai, kodėl Vakarų sąjungininkės nesugebėjo suteikti Kijevui pakankamai reguliarios amunicijos tam, kad ši galėtų apsiginti, J.Stoltenbergas sakė:
„Manau, visi suprantame, kad šis karas pastaruoju metu tapo pasyvesnis, visi ėmė matuotis, kas turi daugiau šaudmenų. Į šį procesą yra įtraukta labai daug pramonės šakų, Aljanso narės pradeda gaminti daugiau amunicijos, tam skiria daugiau lėšų, daugiau pajėgumų.
Karo pradžioje tų pajėgumų mes nuturėjome. Užtrunka nemažai laiko tam, kad tuos pajėgumus sukurtume ir sukoncentruotume. Tai buvo iššūkis visoms Aljanso narėms.
Iš pradžių mes susigrupavome ir pateikėme tai, ką turime. Bet mes suprantame, kad to nepakanka ilgalaikėje perspektyvoje ir dabar susitinkame su įvairių karinės pramonės šakų atstovais ir pasirašome sutartis agnetūrų ir gamintojų, taip pat deramės dėl kainų, taip pat Europos Sąjungoje yra paspartinta amunicijos gamyba
Tačiau pagrindinis dalykas yra tai, kad trumpalaikėje perspektyvoje kyla iššūkis, kad Ukrainai pradeda trūkti amunicijos ir mes stengiamės jiems suteikti jos tiek, kiek galima“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.
Amerikiečių sprendimo teikti Ukrainai kasetinę amuniciją NATO vadovas nedramatizavo – visgi svarbu tai, kokiu tikslu ji naudojama, o šiuo atveju Ukraina ją naudos gynybai nuo agresorių.
„Kalbant apie tai, kokios ir kiek amunicijos reikia, čia jau yra kiekvienos valstybės asmeninis sprendimas, kokią amuniciją pateikti. Tai yra bendra NATO pozicija, bet kiekviena šalis turi ir savo nacionalinę poziciją.
Taip pat turime suprasti, kad abi šio konflikto pusės naudoja kasetinę amuniciją, tačiau skirtumas yra tas, kad Rusija ją naudoja tam, kad įsiveržtų į kitą šalį, o Ukraina ją naudoja tam, kad apsigintų“, – paaiškino Aljanso vadovas.
Nors Ukrainos vykdomas kontrpuolimas daro pastovią pažangą, pastaruoju metu jo tempas yra sulėtėjęs. Tuo pat metu striga ir Rusijos atakos.
Paklaustas, ar Rusijos ir Ukrainos karas netapo užšaldytu konfliktu NATO generalinis sekretorius sakė, kad "karas paprastai trunka ilgiau negu mes tikimės". Visgi NATO yra pasirengusi stovėti su Ukraina iki galo.
"Mūsų vienintelis sprendimas yra tas, kad mes visada palaikysime Ukrainą ir stengsimės tai daryti nuo pradžios iki pabaigos. Tokia yra pagrindinė šio NATO viršūnių susitikimo žinutė. Tokią žinutę mes siuntėme visam pasauliui nuo pat konflikto pradžios", - teigė J.Stoltenbergas.
