„Kaip visada teigėme, kare nėra nugalėtojų, o už taikos niekada nebūna pralaimėtojų. Norime, kad mūsų regiono taikos sėklos vėl sudygtų. Per pirmąją šio aukščiausiojo lygio susitikimo sesiją kalbėjome apie mūsų sąjungininkų gynybą.
Pakartojome, kad Turkija vis dar labai daug investuoja į sąjungininkų gynybos įsipareigojimus ir kad visada kuo gerai vykdėme savo įsipareigojimus. Žinoma, solidarumas nėra būdingas visiems, tačiau tai yra klausimas, kurį turi įsisąmoninti visi mūsų sąjungininkai. Solidarumo dvasia turi būti mūsų kelrodis.
Kai kurie mūsų sąjungininkai yra ypač įsitraukę į keistus santykius su PYD ir YPG, kurios yra teroristinės organizacijos Sirijoje PKK (Kurdistano darbininkų partijos -red.) atžalos arba tęsiniai, o tai kenkia Aljanso vienybei ir vientisumui.
Tokio požiūrio negalima paaiškinti logika. Nepaisant skausmo, kurį kenčiame jau ne vieną dešimtmetį, tai verčia susimąstyti, kodėl vis dar negalime atskirti, kas yra kas, kai kalbame apie kovą su terorizmu.
Tai, kad mes vis dar kreipiamės į savo sąjungininkus, ragindami kovoti su teroristinėmis organizacijomis ir toliau priešintis islamofobijai, yra labai svarbu.
Atrodo, kad NATO supranta, jog kova su terorizmu yra viena iš dviejų pagrindinių mums primestų grėsmių. Todėl NATO turi dėti daugiau pastangų kovoje su terorizmu. Keturis dešimtmečius kovojame su teroristine organizacija ir tūkstančiai mūsų piliečių žuvo mūsų kovoje su terorizmu ir dėl jų kruvinų išpuolių...
Tai yra mūsų raudona linija. Turime kovoti su terorizmu be jokių „jeigu“, „bet“ ir nesvyruodami. Ir mes norime, kad mūsų sąjungininkai laikytųsi ryžtingos ir labai aiškios kovos su terorizmu pozicijos. Šias mintis labai atvirai perdaviau visiems savo kolegoms. Pirmą kartą Aljanso istorijoje specialųjį kovos su terorizmu koordinatorių paskirs pats NATO generalinis sekretorius (J.Stoltenbergas -red.)
Pastarąjį dešimtmetį neatnaujinti pagrindiniai principai turės būti kuo greičiau peržiūrėti, ir šis sprendimas buvo priimtas su džiaugsmu. Yra ir daugiau klausimų, dėl kurių diskutavome ir dėl kurių visi sutarėme, ir tai yra žingsniai, kurių bus imtasi ir kurie įtvirtins bei patvirtins tvirtą mūsų aljanso poziciją kovojant su terorizmu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Turkijos prezidentas.
Paprašytas plačiau pakomentuoti apie tolesnę Švedijos priėmimo į NATO procedūrą Turkijoje, R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija negalės ratifikuoti Švedijos narystės NATO mažiausiai iki spalio mėnesio, nes šiuo metu parlamentas neposėdžiauja.
„Šiuo metu parlamentas turi dviejų mėnesių vasaros atostogas. Per šiuos du mėnesius mes negalime atnaujinti parlamento veiklos, nes darbotvarkėje yra daug tarptautinių konvencijų, daug projektų, kuriuos turi apsvarstyti parlamentas, todėl parlamentas turės nustatyti darbotvarkės klausimų svarstymo prioritetus, bet, žinoma, mūsų tikslas yra padaryti tai kuo greičiau“, – sakė R.T.Erdoganas.
Kalbėdamas apie galimybę Turkijai atlikti tarpininkės vaidmenį ateities taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos, R.T.Erdoganas tikino, kad Ankara yra visada pasiruošusi tokiam scenarijui.
Visgi į Turkijos vadovo žodžius žaibiškai sureagavęs Kremlius netrukus pareiškė, kad V.Putinas šiuo metu neplanuoja kalbėtis su R.T.Erdoganu.
Praėjusį savaitgalį R.T.Erdoganas sakė pakvietęs V.Putiną rugpjūtį apsilankyti Turkijoje.
Vilniuje – svarbus lūžis
Pirmadienį NATO viršūnių Vilniuje susitikime įvyko lūžis dėl Švedijos narystės Aljanse – prašymą prisijungti stabdžiusi Turkija pakeitė savo poziciją ir uždegė Stokholmui žalią šviesą.
R.T.Erdoganui susitikus su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, pastarasis paskelbė, kad „prezidentas R.T.Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
J.Stoltenbergas pavadino „istorine diena“ ir sakė, kad tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes.
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
Turkija iki pirmadienio blokavo Švedijos siekį prisijungti prie NATO, kaltindama Stokholmą, kad šis esą teikia prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Ankara laiko teroristais.
Ankara teigė, kad Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams, įskaitant Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią ji laiko teroristine organizacija. Europos Sąjunga ir JAV taip pat yra įvardijusios PKK kaip teroristinę grupę.
Antradienį taip pat skelbta, kad Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charles'is Michelis ir Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pirmadienį susitarė siekti glaudesnio bendradarbiavimo, kai Turkijos lyderis pareikalavo grįžti prie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje.
Jiedu susitiko Vilniuje NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, R.T.Erdoganui pareiškus, kad Turkija nepritars Švedijos siekiui prisijungti prie Aljanso, jei nebus atgaivintos Turkijos derybos dėl narystės ES.
Ch.Michelis tviteryje parašė, kad buvo „geras susitikimas“, ir pridūrė, kad jiedu „išnagrinėjo ateities galimybes į pirmą planą grąžinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą bei sustiprinti mūsų santykius“.
