Tai, kad Turkija uždegė žalią šviesą Švedijos stojimui į Aljansą, buvo reikšmingas ir stulbinantis žingsnis NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvoje išvakarėse, pažymi CNN. Turkijos pezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pakeitė savo poziciją praėjus kelioms valandoms po to, kai įspėjo, kad Švedija liks užribyje, kol Turkija neįgis ilgai atidėliotos narystės Europos Sąjungoje.
CNN rašo, kad Švedijos įstojimas į NATO sustiprins J. Bideno, kaip JAV lyderio, atgaivinusio ir išplėtusio šį bloką, reputaciją. Suomija, kuri, kaip ir Švedija, nusprendė prisijungti prie NATO po invazijos į Ukrainą, jau prapletė NATO teritoriją šimtais kilometrų. JAV žiniasklaidos milžinė pažymi, kad J. Bidenas, kuris rūpinosi ginklų ir amunicijos tiekimu Ukrainai, tapo svarbiausiu prezidentu transatlantiniuose reikaluose bent jau nuo George'o Busho, vadovavusio Šaltojo karo pabaigai ir Vokietijos suvienijimui. Vis dėlto dabartinio JAV prezidento palikimas galiausiai priklausys nuo karo Ukrainoje baigties ir jo gebėjimo išvengti tiesioginio susidūrimo su Rusija.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Turkijos apsisprendimas veikiausiai praskraidins NATO aukščiausiojo lygio susitikimo nuotaikas, kadangi buvo iškilęs pavojus, kad vieningiausias per daugelį metų Aljansas nesutars dėl Ukrainos klausimų. Dar prieš išvykdamas iš JAV, J. Bidenas pareiškė, kad Ukraina nėra pasirengusi įstoti į NATO. Naujoms valstybėms narėms reikia vienbalsio visų NATO narių pritarimo, kad jos galėtų įstoti į klubą ir naudotis jo kolektyvinio saugumo garantijomis.
R. T. Erdogano žingsnis taip pat buvo skaudus smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pirma, dėl jo bus išplėsta NATO teritorija ir sustiprintas aljansas po neišprovokuotos invazijos į Ukrainą, kuria, V. Putino teigimu, iš dalies buvo siekiama susilpninti Vakarus ir pasipriešinti jų pastangoms sumenkinti Rusijos galią jos pačios „kieme“. Antra, R. T. Erdogano – vis labiau autokratinio lyderio, iki šiol palaikiusios iš esmės draugiškus santykius su Kremliaus vadovu – sprendimas sužlugdys Rusijos bandymus sėti nesutarimus tarp NATO narių, rašo CNN.
Pirmadienio įvykiai atskleidė dar vieną intriguojantį R. T. Erdogano, kuris vis bando pasinaudoti strategine Turkijos padėtimi, siekdamas atkurti savo šalį kaip svarbią regioninę galią, posūkį. Kol kas neaišku, ar Turkijos vadovas užsitikrino ką nors daugiau nei nuolaidas iš Švedijos. Jo staigus nuomonės pakeitimas verčia suklusti – ar jis pats neįspraudė savęs į kampą?
Naujai perrinktas R. T. Erdoganas jau daugelį metų kelia nerimą JAV prezidentams tiek dėl savo bandymų manevruoti geopolitikoje, tiek dėl savo griežto valdymo, kuris, kaip baiminasi Vakarai, pakenks šalies bandymui eiti demokratišku keliu. Pastaraisiais metais Jungtinės Amerikos Valstijos buvo nusivylusios draugyste su V. Putinu.
Užkulisinė diplomatija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris pratęs savo kadenciją iki 2024 m. spalio mėn., sakė, kad Turkijos nuomonės pasikeitimas buvo kelis mėnesius trukusios diplomatijos rezultatas. „Tai nėra naujos derybos, bet kalbama apie įvairių dalykų, dėl kurių susitarėme prieš metus Madride, įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad jie bus įgyvendinti“, – sakė J. Stoltenbergas.
Turkija pakeitė nuomonę ir po sekmadienį įvykusio J. Bideno ir R. T. Erdogano pokalbio telefonu, per kurį Amerikos prezidentas, CNN spėjimu, aiškiai išdėstė savo poziciją. Baltieji rūmai žurnalistams atskleidė pokalbio toną, nurodydami, kad jo metu J. Bidenas išreiškė norą, kad Švedija „kuo greičiau įstotų į NATO“.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad susitarimas buvo pasiektas po NATO, Turkijos ir Švedijos derybų, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto JAV įsipareigojimus, įskaitant J. Bideno susitikimą Vašingtone praėjusią savaitę su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
„Į šį svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą ateiname kupini jėgų, – žurnalistams Vilniuje po susitarimo su Švedija sakė J. Sullivanas. Anot jo, susitikimas išryškino vienybės jausmą, kuris nuvils V. Putiną. – Kas kelis mėnesius keliamas klausimas: Ar Vakarai gali laikytis kartu? Ar NATO gali laikytis kartu? Kiekvieną kartą, kai sąjungininkai susirenka, šis klausimas iš naujo keliamas, ir kiekvieną kartą, kai sąjungininkai susivienija, į jį atsakoma ryžtingai ir griežtai: Taip, mes galime.“
Niujorko demokratas ir Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris pasidžiaugė, kad pavyko išeiti iš aklavietės. Jis taip pat politinius nuopelnus siekė priskirti J. Bidenui, kurį sveikino kaip užsienio politikos ekspertą. „Jis tikrai ją supranta, tikrai ją valdo ir yra labai veiksmingas. Tai yra Amerikos, Vakarų, laisvės ir prezidento J. Bideno pergalė“, – pabrėžė jis.
Kokias politines pergales pasiekė Turkija, veikiausiai paaiškės tik po kelių dienų. Oficiali Ankaros žiniasklaida citavo aukšto rango pareigūną, kuris teigė, kad R. T. Erdoganas užsitikrino visišką Švedijos paramą Turkijos stojimo į ES procesui, kuris jau kelerius metus yra sustabdytas. J. Stoltenbergas taip pat išreiškė tvirtą paramą Turkijos kampanijai dėl narystės ES, o J. Bidenas pareiškime sakė, kad tikisi kartu su Turkijos vadovu sustiprinti saugumą Eurazijoje.
CNN straipsnyje teigiama, kad visi šie žingsniai, nors galbūt ir suteikiantys R. T. Erdoganui politinį užnugarį namuose, vargu, ar yra dideli Turkijos laimėjimai. Nurodoma, kad visų pirma pats J. Stoltenbergas neturi galimybių daryti įtakos Turkijos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Antra, R. T. Erdogano įgyvendinami veiksmai, pažeidžiantys žmogaus teises bei apribojantys nepriklausomą žiniasklaidą, tik sustiprina skepticizmą dėl Turkijos gebėjimo įvykdyti stojimo į ES sąlygas.
Nurodoma, kad Švedija ir Turkija susitarė bendradarbiauti kovojant su terorizmu, o NATO sutiko paskirti naują kovos su terorizmu koordinatorių. Pasak CNN, šie veiksmai iš dalies patenkina R. T. Erdogano reikalavimus susidoroti su Kurdistano darbininkų partija Švedijoje.
Dar vienas veiksnys, galėjęs turėti įtakos R. T. Erdogano sprendimui, – grupė dviejų partijų senatorių paragino J. Bideną atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, iki tol, kol ji atsisakys prieštaravimų dėl Švedijos narystės NATO. Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas senatorius Bobas Menendezas pirmadienį sakė, kad dar nenusprendė, ar atsisakyti ilgalaikio nepritarimo F-16 sandoriui, iš dalies dėl nuogąstavimų, kad Turkija gali panaudoti lėktuvus siekdama įbauginti NATO narę Graikiją. Naujojo Džersio demokratas teigė, kad apsispręsti galėtų „per kitą savaitę“.
Tuo metu J. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas pritarė lėktuvų pardavimui ir pastarosiomis savaitėmis vykusiose derybose su turkais nekėlė jokių išlygų ar sąlygų. Jis taip pat pabrėžė, kad administracija šiuo klausimu bendravo su B. Menendezu.
Stulbinantis posūkis
CNN straipsnyje pažymima, kad R. T. Erdoganas veikiausiai nepasiekė savo tikslų. Dar pirmadienio rytą jis įspėjo, kad Švedijos narystė turėtų būti siejama su Turkijos siekiu įstoti į ES. „Turkija jau daugiau kaip 50 metų laukia prie Europos Sąjungos vartų, o beveik visos NATO šalys narės yra Europos šalys narės“, – kalbėjo jis.
Buvusi Nacionalinės žvalgybos direktoriaus pavaduotoja Beth Sanner pirmadienį CNN sakė, kad staigus R. T. Erdogano posūkis buvo „žavus“. „Iš tikrųjų kalbama ne apie Švediją, o apie Jungtines Valstijas ir Turkiją bei Turkijos vaidmenį, – sakė ji. – Jis pernelyg stipriai sužaidė savo kortomis, pateikdamas ant stalo narystę ES, ir manau, kad jis tikrai nori, kad NATO jį matytų kaip asmenį, kuris ateina ir išgelbsti padėtį, o ne kaip gadintoją. Manau, kad jis turėjo atsitraukti.“
CNN straipsnyje svarstoma, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, pakeitusių R. T. Erdogano poziciją, jo santykių su V. Putinu pablogėjimas. Turkijos vadovas veikiausiai nori pasinaudoti šalies galia, tarpininkaujant grūdų susitarimui, kuriuo Ukrainai leidžiama eksportuoti grūdus iš Juodosios jūros uostų.
Savaitgalį Turkija padarė dar vieną svarbų žingsnį – leido paleisti grupę „Azovstal“ vadų, nepaisant išankstinio susitarimo su Rusija, kad jie nebus perduoti Ukrainai iki karo pabaigos. Ukrainiečiai grįžo namo, kur juos didvyriškai pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nors CNN straipsnyje teigiama, kad rodos, jog R. T. Erdogano keliai smarkiai išsiskyrė, šiuos veiksmus vertėtų vertinti atsargiai. Visi, kurie tikisi, kad Turkijos prezidentas nustos žaisti keliose didžiojo geopolitinio žaidimo pusėse, greičiausiai nusivils. Teigiama, kad R. T. Erdoganas visada siekė kuo didesnės naudos sau ir savo šaliai, ir vargu ar tai pasikeis.
