Anot tyrimo, kurį paskelbė JT plėtros programa (UNDP), dėl šių sukrėtimų nuo 2020 m. iki 2023 m. pabaigos ekstremaliame skurde, kai tenka pragyventi už mažiau nei 2,15 dolerio (1,9 euro) per dieną, bus atsidūrę 75 mln. žmonių, o dar 90 mln. žmonių dienai galės skirti iki 3,65 dolerio.
„Skurdžiausieji kenčia labiausiai, o jų pajamos 2023 m. išliks žemiau ikipandeminio lygio“, – sakoma ataskaitoje.
„Šalys, kurios per pastaruosius trejus metus galėjo investuoti į saugumo priemones, užkirto kelią daugybės žmonių atsidūrimui skurde, – pranešime cituojamas UNDP vadovas Achimas Steineris. – Smarkiai įsiskolinusiose šalyse esama koreliacijos tarp aukšto skolos lygio, nepakankamų socialnių išlaidų ir nerimą keliančio skurdo didėjimo.“
Ataskaitoje raginama, kad ekonominių sunkumų patiriančiose šalyse būtų padaryta skolų pakurstyto skurdo pauzė ir skoloms grąžinti skirtos lėšos būtų nukreiptos į socialinių išlaidų finansavimą ir pastangas susitvarkyti su makroekonominių sukrėtimų padariniais.
„Daugiašalei sistemai sprendimas nėra nepasiekiamas“, – nurodoma ataskaitoje.
Remiantis kita, trečiadienį paskelbta JT ataskaita, beveik pusė visos žmonijos, ar 3,3 mlrd. žmonių, gyvena šalyse, kurios daugiau lėšų skiria skolų grąžinimui, o ne švietimui ir sveikatos priežiūrai.
