Bukarešte vykusio NATO viršūnių susitikime Aljanso narės pareiškė deklaraciją, kuria esą Ukraina ir Sakartvelas ateityje taps NATO narėmis. Tuometis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George’as W. Bushas tikino savo sąjungininkus atverti NATO duris šioms šalims, nors tam griežtai prieštaravo Rusija. Praėjus 15-iolikai metų Ukraina ir Sakartvelas NATO narėmis netapo. Galiausiai Rusija ėmėsi karinių veiksmų Sakartvele, o netrukus po to – ir Ukrainoje.
Vilniuje susirinkę Aljanso lyderiai pabrėžė – Ukrainos vieta NATO, tačiau komunikate atsirado tik neaiškiai apibrėžta sąvoka – „kai sąjungininkai pritars, kad sąlygos yra pasiektos“.
Buvęs JAV gynybos departamento vyriausiasis Europos ir NATO politikos direktorius Christopheris Skaluba Atlantos tarybos paskelbtame komentare pažymėjo, kad komunikato formuluotė, kurioje teigiama, jog galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos sąlygos, yra tokia pat dviprasmiška, kaip ir liūdnai pagarsėjęs 2008 m. Bukarešto pareiškimas.
Likus kelioms valandoms iki susitikimo komunikato paskelbimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje išreiškė nepasitenkinimą. „Noriu pabrėžti: ši formuluotė susijusi tik su kvietimu, o ne su Ukrainos naryste. Beprecedentis ir absurdiškas dalykas – kai nėra jokių terminų nei dėl kvietimo, nei dėl Ukrainos narystės. O tuo pat metu pridedama neaiški formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo“, – rašė jis.
VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas „Lietuvos Ryto“ laidoje „Nauja Diena“ teigė, kad socialiniuose tinkluose paskelbdamas kritišką žinutę, V. Zelenskis veikiausiai paskutinį kartą bandė paveikti NATO valstybių konsensusą. Visgi, konsensusas Ukrainos klausimu iš esmės atspindėjo Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip didžiausią svorį Aljanse turinčios šalies, požiūrį. Anot jo, tai taip pat neturėtų stebinti.
Pasak politologo, sprendžiant iš JAV prezidento, jo administracijos pareigūnų bei NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimų prieš susitikimą, buvo galima numatyti, kas bus pasiūlyta Ukrainos narystės perspektyvos klausimu.
Prieš viršūnių susitikimą Vilniuje kalbėta, kad šaliai bus pasiūlyta ilgalaikė parama – Aljanso šalių įsipareigojimai remti Ukrainą ginklais, technine parama, mokymais ir finansiškai. Taip pat buvo kalbama apie NATO Ukrainos Tarybos formatą, kuriame papildomai bus vykdomos konsultacijos tarp Ukrainos ir NATO valstybių. Pirmas šios Tarybos posėdis trečiadienį ir įvyko. Vakarai pabrėžė, kad Ukrainai kvietimas prisijungti prie NATO bus pateiktas tada, kai dėl to sutars Aljanso narės ir kai Kijevas atitiks narystei keliamas sąlygas.
„Reiškia, kad tai gali įvykti tik Ukrainai laimėjus karą ir atitinkant karinio suderinamumo tarp Ukrainos ir NATO valstybių bei politines, kurios susijusios su teisės viršenybe, korupcijos mažesnių lygiu ar panašiais dalykais, sąlygas <...>, – teigė profesorius. – Tad šitie elementai ir atsispindi antradienio vakare paskelbtame komunikate ir, kaip sakiau, tie, kas sekė diskusijas šiais klausimais dar prieš susitikimą Vilniuje galėjo numanyti, ko galima tikėtis. Lietuva, Baltijos šalys, Lenkija ir, žinoma, pati Ukrainos siekė daugiau.“
Vis dėlto, profesorius patikino, kad kitais svarbiais Lietuvai klausimais NATO viršūnių susitikime pasiekta nemažai. Tai apima gynybinių pajėgumų rytiniame NATO sparne stiprinimą, šalių-narių gynybos išlaidų didinimą. Tuo metu istorijos mokslų daktaras, politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad nors ir pasiekta svarbių susitarimų, šio viršūnių susitikimo laikyti istoriniu nereikėtų.
„Tai, ko mes labai tikėjomės, neįvyko – Ukraina negavo pakvietimo. Tas, aišku, labai nuvilia, kadangi pakvietimas šiuo atveju reiškia ne narystę iš karto, jau čia ir dabar, bet reiškia moralinę istoriją. Kaip pats prezidentas V. Zelenskis sakė – įkvėpimą kariams kautis toliau. Ir kaip tik mūsų priešams, Rusijai, tai suteikė peno pikdžiugauti“, – „Lietuvos ryto“ laidai „Nauja diena“ teigė jis.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatas Vilniuje buvo paskelbtas apie 18.40 val. Tai gana vėlyvas laikas skelbti aukščiausiojo lygio susitikimo dokumentą. Tačiau tam buvo rimta priežastis – šalys-narės aiškiai nesutarė dėl to, kaip konkrečiai Aljansas turi kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO. Vašingtonas ir, kiek mažiau, Berlynas buvo atsargūs. Atsižvelgiant į Vašingtono svorį NATO svarstymuose, tai reiškė, kad daug daugiau sąjungininkių negalėjo patenkinti savo preferencijų.
Politologo nuomone, JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano koncepcija šiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje „akivaizdžiai nugalėjo“. Trečiadienį kalbėdamas NATO viešajame forume J.Sullivanas pabrėžė, kad Ukrainos atvedimas į NATO dabar, kol tebevyksta karas, reikštų NATO karą su Rusija.
„Tai demonstruoja permainų nesuvokmą ir tų pasikeitusių realijų. Iššūkiai kiti, grėsmės kitos. Rusijai nebus jokių buferių ir barjerų tarp Europos, NATO, Amerikos ir Kinijos. Jie įsivaizduoja, kad Rusiją dar galima išlaikyti kaip kažkokį vieningą subjektą kartu su V. Putinu ir panaudoti prieš Kiniją. Kinija jiems didžiausia grėsmė iki šiol <...>. Palaukite, koks Rusijos vaidmuo? Apie ką čia eina kalba? Taip, kad šitos idėjos, J. Sullivano kncepcija, naratyvas, jis akivaizdžiai nugalėjo ir tai yra, aš sakyčiau, bloga naujiena“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Atspindi ukrainiečių nuotaikas
Tuo metu Ukrainiečių internetinis laikraštis anglų kalba „Kyiv Independent“ NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu paskelbė redakcinį straipsnį, kuriame taip pat neigiamai vertino Aljanso poziciją Ukrainos narystės NATO klausimu.
Anot „Kyiv Independent“ redakcijos, karas Ukrainoje yra kupinas galimybių Aljansui. Ukraina kovoja su pagrindine NATO grėsme Rusija, kai šalys-narės „už tai moka tik pinigais ir ginklais – ir neturi išlieti nė lašo savo karių kraujo“.
„Tai galima laikyti geriausiu įmanomu sandėriu, – pažymėjo laikraštis. – Protinga NATO pasinaudotų šiuo aukščiausiojo lygio susitikimu ne tam, kad skelbtų simbolinę paramą Ukrainai, bet kaip galimybe užtikrinti būsimą visišką Ukrainos narystę, suteikiant jai statusą, kuris duotų viską, ko reikia, kad ji galėtų išvyti Rusiją iš savo teritorijos.“
„Trumparegiška NATO simboliškai užtikrintų Ukrainai nuolatinę paramą ir taip užbaigtų šį susitikimą, po kurio Kremlius būtų labai patenkintas“, – rašoma „Kyiv Independent“ straipsnyje. Šis straipsnis atspindi vyraujančias ukrainiečių nuotaikas, kad NATO kartoja tas pačias klaidas.
NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus paskelbtame komentare analizavęs Atlanto tarybos Scowcroft strategijos ir saugumo centro ekspertas Hansas Binnendijkas tikino, kad didžiausią nusivylimą Vilniuje ukrainiečiams sukėlė nesugebėjimas numatyti konkretesnio Ukrainos narystės kelio pasibaigus karui.
„NATO ir Ukrainos komisija tapo Taryba, suteikiančia Ukrainai stipresnį balsą NATO politiniuose reikaluose. Taryba bus naudojama planuojant būsimą Ukrainos narystę, kurią vėlgi buvo iškilmingai įsipareigota įgyvendinti, kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“, – sakė jis.
Pasak eksperto, nesugebėjimą numatyti konkrečių žingsnių link narystės Aljanse šiek tiek kompensavo bendra G7 paramos Ukrainai deklaracija. Ekspertas išreiškė viltį, kad iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo 2024 m. Ukrainai reikalingi žingsniai tapti NATO nare bus konkretesni.
Ką reiškia G7 įsipareigojimai Ukrainai?
Trečiadienį, praėjus dienai po to, kai NATO paskelbė komunikatą, didžiojo septyneto (G7) šalių – Kanados, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, JK, Italijos, ES – lyderiai paskelbė planus dėl ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainai.
Nauja sistema siekiama sukurti dvišalius saugumo įsipareigojimus tarp atskirtų G7 valstybių ir Ukrainos, tiekiant saugumo pagalbą, modernią karinę įrangą ir ekonominę paramą „tiek, kiek reikės“.
Į G7 pareiškimą įtrauktas pažadas konsultuotis su Ukraina būsimo Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju, dėl kurio galėtų būti suteikta karinė ir kitokio pobūdžio parama. Savo ruožtu Ukraina pareiškime įsipareigoja tęsti demokratijos ir teisinės valstybės pertvarką, taip pat karines reformas. Pažymėtina, kad pareiškime aiškiai nurodoma, jog jis nepakeičia narystės NATO siekių, bet yra skirtas padėti Ukrainai, kol ji siekia šio tikslo.
Kai kurie ekspertai šį pareiškimą vertina atsargiai, nes jame neįvardinta, kokia „moderni karinė įranga sausumos, oro ir jūros srityse“ bus tiekiama. Pareiškimas atskleidžia tik šiek tiek daugiau nei tai, ką G7 šalys jau daro.
Buvusio JAV ambasadorius Lenkijoje ir Atlanto tarybos tyrėjo Danielio Friedo teigimu, trečiadienio G7 pareiškimas nėra saugumo garantija, tačiau Kijevui gali būti kaip pastoliai, kol ji sieks narystės NATO.
