Pasak J. Borrellio, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesas yra rekordiškai greitas. Ukrainos valdžia ir žmonės itin greitai vykdo reikiamas reformas, jų įvertinimą Europos Komisija pateiks jau spalio mėnesį. Politikas dar kartelį priminė, kad tai nėra nemokami pietūs ar dovana, o sunkus darbas, įgyvendinant svarbiausius Europos Sąjungos kriterijus.
„Ukrainos žmonės labiau nei bet kada jaučia norą tapti Europos Sąjungos dalimi. Tai yra faktas. Galbūt svarbiausias faktas yra ne politinė valdžios valia, bet būtent žmonių valia. Tai labiausiai ir skatina priėmimo procesą“, – nurodė J. Borrellis. Jo teigimu, šiuo metu bendrija žaidžia dviejuose skirtinguose etapuose. Vienas jų – padėti Ukrainai tapti nare, kitas – remti Ukrainos kariuomenę ginantis nuo agresijos ir atgaunant Rusijos okupuotas teritorijas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš kurį laiką pareiškė, kad šiuo metu Ukrainai svarbu sėkmingai atlikti kontrpuolimą, nes tai galėtų padėti šaliai geriau derėtis dėl taikos sutarties. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
„Jei esi geresnėje pozicijoje mūšio lauke, esi geresnėje pozicijoje ir derybose. Štai kodėl mūšis tęsiasi, visi supranta, kad norint eiti į derybas, reikia turėti stiprią poziciją mūšio lauke. Deja, Rusija nenori stabdyti šio karo. Taigi, Ukraina turi toliau gintis. Karas bus galbūt ilgalaikis, o tai priklauso nuo to, ko niekas nekontroliuoja. Iš savo pusės turime remti Ukrainą, kovojant už jos išlikimą. Rusija nenori sustabdyti karo, o Ukraina negali sustabdyti. Vienas dalykas yra norėti, o kitas – galėti“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
Pasak Europos Sąjungos atstovo, daugybė šalių kuria savo taikos planus Rusijai ir Ukrainai, nori būti derybininkėmis. Problema yra ta, kad dalis tų šalių kalba apie Rusijos ir Vakarų kovą.
„Kartais susidaro įspūdis, kad šios šalys labiau stengiasi dalyvauti geopolitinėje scenoje, nei iš tikrųjų pateikti pasiūlymus, kurie būtų priimtini. Visas šalis stumia geranoriškumas, tačiau, svarbiausia, kad iniciatyvos būtų teigiamos ir vaisingos, svarbu aiškiai atskirti agresorių ir agresuojamąjį, įsibrovėlį ir užpultąjį. Negalima kalbėti apie karą, kuriame lygi atsakomybė tenka Rusijai ir Ukrainai. Jei taip bus daroma, niekur nepajudėsime“, – kalbėjo politikas.
Svarbu paminėti ir tai, kad vis daugiau galios politinėje arenoje įgyja ir globalių pietų valstybės, jos taip pat nevengia teikti taikos susitarimo planų Rusijai ir Ukrainai.
„Pasaulis organizuojamas remiantis dvipole valia, tačiau be to yra ir daugiapoliškumas. Tai – ne tik du poliai, yra ir daugiau polių. Tai – savotiškas daugiapoliškumas, dėl kurio šalys prieš 20 metų negalėjo turėti tokios svarbos, kokią turi šiandien. Jos negalėjo dalyvauti kaip pilnavertės dalyvės politinėje arenoje. Dabar mes privalome priimti naują realybę. Būsime sudėtingame daugiamatyje pasaulyje, grįstame daugiapoliškumu.
Dėl skirtingų priežasčių šios šalys vienu metu bus pasvirusios į vieną pusę, kitu metu – į kitą. Turime sugebėti valdyti sudėtingą tikrovę. Pasaulis negali būti vieningas dėl JAV ir Kinijos konfrontacijos ar karo Ukrainoje. Tai yra daug sudėtingesnės tikrovės dalis, nes šiandieninis politinis pasaulis yra visiškai kitoks, nei tas, kuris buvo po pirmojo pasaulinio karo ir daug daugiau kitoks, nes tas, kuriuo tapo po Šaltojo karo“, – pažymėjo J. Borrellis.
Pasak Europos Sąjungos politiko, neramina ir naujieji JAV rinkimai. Yra aišku, kad prezidento Donaldo Trumpo požiūris, pasiūlymai ir nuotaika būtų kitokie nei prezidento Joe Bideno administracijos. J. Borrellis įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas laukia JAV rinkimų, tikėdamasis, kad ateis kita valdžia, tačiau tikėtina, kad jis klysta.
„Didelė klaida buvo manyti, kad Rusija yra stipresnė už Ukrainą, kad europiečiai yra susiskaldę, o transatlantiniai santykiai – silpni. Atvirkščiai, transatlantiniai santykiai dar labiau sustiprėjo, jie – stipresni nei bet kada. Dvi naujo narės, tokios svarbios valstybės kaip Suomija ir Švedija, išreiškė norą tapti narėmis. Putinas gauna priešingą situaciją nei tikėjosi. Jis nenorėjo būti apsuptas NATO, o rezultatas yra toks, kad Suomija ir Švedija tampa narėmis“, – kalbėjo jis.
Jei Vilniaus NATO viršūnių susitikime Ukraina negaus saugumo garantijų, pasak politiko, geriausia garantija Ukrainai būtų narystė Europos Sąjungai. Jo teigimu, Europos Sąjunga nėra karinis aljansas, bet buvimas nare suteikia tvirtą saugumo garantiją, nes tai dalis bloko, kuris yra susijęs solidarumo ryšiais.
„Nors dauguma Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, pati bendrija nėra NATO narė. Nesame karinis aljansas, bet įdėjome daugybę neįtikėtinų pastangų tiekdami ginklus Ukrainai. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad sutelksime savo pajėgumus, atsargas, kad mūsų kariuomenės aprūpins Ukrainą ginklais. Be to Ukraina nebūtų galėjusi apsiginti.
Tabu buvo sulaužyti. Mes netiekiame ginklų kariaujančiai šaliai, mes aprūpiname besiginančią šalį, nes ji yra mūsų kaimynystėje, o jos kova yra ir mūsų kovos dalis. Europos Sąjunga turi įvertinti ir suprasti, kad tokiame pasaulyje turime turėti ką nors daugiau nei tik prekybos pajėgumai ir teisinės valstybės principų gynimas, kurie buvo mūsų bendrijos prekiniai ženklai. Turime kalbėti ir galios kalba, ką sakiau savo kadencijos pradžioje, galios kalba, kuri yra ne tik karinė, bet ir karinė galia“, – akcentavo J. Borrellis.
Europos Sąjungos atstovo teigimu, europiečiai nėra pavargę nuo Ukrainos palaikymo. Tai rodo statistika. „Skirtumų yra. Baltijos šalyse Ukrainos palaikymas gali būti didesnis nei kitose, kurių nenoriu minėti, tačiau vedant vidurkį, Europa stipriai remia Ukrainą. Kai kalbuosi su kolegomis užsienio reikalų ir gynybos ministrais, akivaizdu, kad esama tvirto įsipareigojimo ir toliau remti Ukrainą“, – „Euranet“ organizuotame susitikime žurnalistams sakė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
