Infliacijos nualinta ir smarkiai įsiskolinusi šalis spalio mėn. pasiekė preliminarų susitarimą dėl Vašingtone įsikūrusio TVF paskolos.
Pagal šią paskolą Tunisas turėtų imtis, kaip TVF vadina, „išsamios ekonomikos reformų programos“, pagal kurią būtų palaipsniui atsisakyta subsidijų kurui ir elektrai. Tačiau šalies prezidentas Kaisas Saiedas ne kartą atmetė tokius reikalavimus, ir pavadino juos „užsienio diktatu, kuris sukels dar didesnį skurdą“.
Kovo mėn. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Tunisas turi skubiai pasiekti susitarimą su TVF, nes jo ekonomikai gresia žlugimas.
Tuo metu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė susirūpinimą, kad Tuniso žlugimas „ekonominiu ar socialiniu požiūriu“ sukels naują migrantų srautą į Europą.
Italija teigia, kad šiais metais smarkiai padaugėjo migrantų, atvykstančių jūra, daugiausia iš Tuniso ir Libijos.
„Tunisas yra itin sunkioje padėtyje atsidūrusi valstybė ir akivaizdu, kad jos palikimas likimo valiai gali turėti labai rimtų pasekmių“, – sekmadienį kalbėjo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, dalyvavusi konferencijoje su K. Saiedu ir kitais Viduržemio jūros regiono šalių vadovais.
Be ekonominės padėties, Europos Sąjungai ir Vašingtonui nerimą kelia ir didėjantis K. Saiedo autoritarizmas. Nuo 2021 m. liepos mėn., kai paleido vyriausybę, prezidentas sau prisiėmė plačius įgaliojimus. Vėliau jis paleido parlamentą ir patvirtino konstituciją, kuri pakeitė 2014 m. po Arabų pavasario revoliucijos šalyje patvirtintą konstituciją.
Susitarimas gali būti užblokuotas
Birželio mėn. Europos Sąjunga pareiškė, kad gali pasiūlyti šaliai ilgalaikę maždaug 900 mln. eurų paskolą „po (TVF) remiamos reformų programos“.
Tačiau Tuniso Kartaginos universiteto dėstytojas ir tyrėjas Aramas Belhadjas tikino, kad TVF susitarimas bus „užblokuotas“, nes šalies prezidentas „atmeta siūlomas reformas“, ypač dėl subsidijų degalams, nes dėl to padidėtų viešojo transporto ir tiekimo išlaidos.
TVF duomenimis, šiais metais Tuniso vartotojų kainos jau dabar turėtų padidėti 10,9 proc.
„Jei iki rugpjūčio pabaigos nebus aiškumo dėl Tuniso pozicijos, TVF susitarimas bus galutinai palaidotas“, – neabejojo tyrėjas.
Pasak ekonomisto Ezzedine'o Saidane'o, prezidentas reikalaujamose reformose įžvelgė pokyčių, kurie politiškai jam daug kainuotų.
Pagal susitarimą su TVF Tunisas taip pat turės restruktūrizuoti 100 valstybinių įmonių, kurios yra daugelio ekonomikos sričių monopolininkės ir dažnai turi didelių įsiskolinimų.
E. Saidane teigimu, kad Tunisas užblokavo susitarimą ir dabar derybos visiškai įstrigo. Balandžio viduryje TVF regioninis direktorius Jihadas Azouras nurodė, kad iš Tuniso negavo „jokio prašymo peržiūrėti jo programą“.
Nuo to laiko K. Saiedas dar kartą pakartojo, kad gina subsidijas, ir toliau puolė tarptautinę finansų sistemą. Jis iškėlė idėją „paimti perteklinius pinigus iš turtingųjų ir atiduoti juos vargšams“, tačiau tai nebūtų lengva.
2022 m. 8 proc. biudžeto deficitas susidarė tik dėl valstybės subsidijų, daugiausia energijai, po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą padidino pasaulines kainas.
Oficialiais duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį valstybės sąskaitos už degalų subsidijas per metus išaugo 370 proc. Tuo tarpu šalies skola jau sudaro apie 80 proc. bendrojo vidaus produkto.
A. Belhadjas sakė, kad nesudarius susitarimo su TVF „padėtis taps vis sudėtingesnė“, o 2024 ir 2025 m. gali kilti „labai didelė“ skolos įsipareigojimų nevykdymo rizika.
Per pastaruosius kelis mėnesius dėl pavienių miltų, ryžių, cukraus ir degalų trūkumo lentynos būdavo tuščios arba nusidriekdavo ilgos eilės.
Praėjusią savaitę Rusijai pasitraukus iš susitarimo, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Juodosios jūros regiono, vėl kilo nuogąstavimų, kad gali pritrūkti grūdų arba pakilti jų kainos, o tai gali paveikti pažeidžiamas šalis.
Tunise, kur miltai yra vienas iš pagrindinių valstybės subsidijuojamų maisto produktų ingredientų, tai gali tik padidinti spaudimą biudžetui.
