Išsamus tyrimas, kuriam vadovavo „Vertska“ žurnalistai, atskleidė, kad per pirmąjį 2023 m. pusmetį Rusija importavo daugybę karinės paskirties produktų, įskaitant sankcijų sankcionuotas Vakarų mikroschemas, kurių vertė siekia 502 mln. dolerių (maždaug 456,7 mln. eurų). Šios mikroschemos naudojamos gaminant raketas ir kitus ginklus. Be to, Rusija galėjo gauti civilinės aviacijos įrangos už mažiausiai 171 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) ir „iPhone“ telefonų už 389 mln. dolerių (maždaug 353,8 mln. eurų).
Tyrimas buvo grindžiamas Rusijos muitinės uždarų duomenų ataskaitomis, bendravimu su logistais, ekspeditoriais, verslininkais, susipažinusiais su nelegalaus importo schemomis.
„Į Rusiją iš bet kurios pasaulio vietos galima įvežti beveik viską – nuo dvigubos paskirties mikroschemos iki turboreaktyvinio variklio „Airbus“, – teigiama „Vertska“ tyrime.
Šioje schemoje dalyvauja Vakarų bendrovės, trečiosiose šalyse registruodamos „naują bendrovę“, kuri veikia kaip eksportuotoja, o tai leidžia Rusijos valdžios institucijoms sėkmingai apeiti Europos ir Amerikos sankcijas.
Dvejopo naudojimo prekės, tokios kaip mikroschemos ir mikroprocesoriai, buvo vieni pirmųjų produktų, kuriems karo pradžioje buvo taikomos sankcijos. Rusijos kariuomenė yra labai priklausoma nuo šių užsienyje pagamintų mikroschemų ir mikroprocesorių.
Pavyzdžiui, Rusijos sparnuotoji raketa X-101 yra viena iš moderniausių naudojamų raketų, kuriai reikalingas „Intel“ procesorius, „Xilinx“ ir „Texas Instruments“ mikroschemos, taip pat „Analog Devices Inc.“ siųstuvas. Visi šie komponentai laisvai importuojami į Rusijos Federaciją. Šimtai bendrovių eksportuoja į Rusiją dvejopos paskirties lustus. Iš 25 didžiausių importuotojų 11 yra tiesioginiai Rusijos karinio pramoninio komplekso tiekėjai.
Lėktuvai Rusijoje ir toliau reguliariai skraidys
Civilinė aviacija Rusijoje tapo vienu iš labiausiai sankcijų nukentėjusių sektorių. JT struktūrai priklausanti Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) praėjusių metų pabaigoje Rusiją pažymėjo „raudona vėliavėle“ dėl galimų problemų, susijusių su skrydžių saugumu. Be Rusijos, taip pažymėtos yra tik Butanas, Liberija ir Kongas.
Tačiau panašu, kad Rusijos avialinijoms pavyko išspręsti svarbiausią problemą – atsarginių dalių trūkumą. Lygiagretus importas, kaip rodo muitinės duomenys, leidžia importuoti bet kokias dalis.
„Layout“ skaičiavimais, keturios didžiausios Rusijos oro linijos – „Aeroflot“, „S7“, „Pobeda“ ir „Rossiya“ – nuo šių metų pradžios į šalį importavo orlaivių dalių už atitinkamai 42,8 mln., 31,2 mln., 12 mln. ir 13,7 mln. eurų. Beveik visi komponentai yra iš Vakarų gamintojų.
Kovo mėnesį „S7“ į Rusiją importavo variklį keleiviniam Embraer E170, kurį pagamino amerikiečių „General Electric“. Tai kainuoja apie 4,4 milijono JAV dolerių. Šį kartą variklį atsiuntė Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „Desert sun“ tiekimo įmonė.
Kaip atrodo tiekimas?
Beveik bet kokia sankcionuotų prekių tiekimo Rusijai schema atrodo taip. Įmonė registruojama trečiojoje šalyje, tada ji arba perka reikiamą prekę vidaus rinkoje, arba užsisako tiesiai iš gamintojo ir pateikia reeksportui į Rusiją. Tokias įmones registruoja ir rusai, ir užsieniečiai.
Verslininkai, dirbantys su reeksportu, pirmenybę teikia tarpininkavimo įmones registruoti neutralioje, didelės ekonomikos ir aktyvios tarptautinės prekybos šalyje, pavyzdžiui, Kinijoje ar Turkijoje. Šalis importuotojai renkasi pagal tai, kokias prekes ir kokiu kiekiu ketina atvežti. Taigi elektronikai dažniausiai pasirenkama Kinija.
Daliai tiekimo aktyviai naudojami JAE ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys, įskaitant Kazachstaną, Kirgiziją, Armėniją ir Uzbekistaną.
Pavyzdžiui, Armėnijos atveju, jei siunta yra didelė ir nepraktiška gabenti oro transportu, ji siunčiama sausuma į Iraną. Tada laivais per Kaspijos jūrą gabenama į Rusijos miesto Astrachanės uostą. Toks sunkus maršrutas kyla dėl to, kad Armėnija neturi sausumos sienos su Rusija. O Gruzijoje gali kilti problemų dėl sankcionuotų prekių tranzito.
Prasidėjus karui importas į Rusiją sumažėjo, o 2022 metų balandį pasiekė minimalią ribą. Tačiau iki rugsėjo jis pasiekė prieškarinį lygį dėl importuojančių šalių pakeitimo. Iki 2022 metų spalio mėnesio importas į Rusiją iš Vakarų šalių – Europos ir JAV – sumažėjo atitinkamai 50 ir 80 proc.
Europiečiams ir JAV pasitraukus atsilaisvinusią vietą užėmė Kinija, Turkija ir Vidurinės Azijos valstybės. Prekyba su šiomis šalimis labai išaugo. Pavyzdžiui, Armėnijos eksportas į Rusiją 2022 m. išaugo 187 proc. Kazachstano eksportas į Rusiją per praėjusius metus išaugo 25 proc.
Leidinio kalbinto verslininko Sergejaus teigimu, dabar į Rusiją galima atsivežti bet ką. Į Rusiją jis gabena įvairias sankcionuotas prekes, įskaitant atsargines automobilių dalis. Pasak jo, visada yra keli maršruto variantai, ir per Kiniją, ir per Turkiją, ir per buvusios SSRS šalis.
Kinija yra pagrindinis Rusijos centras, kuriame priimamos prekės, kurioms taikomos sankcijos. Tiekimas iš visos Kinijos užtikrina daugybę labai skirtingų – ne tik karinių – Rusijos poreikių.
