Nuo 2021 metų vasario, kai perversmo būdu buvo nušalinta lyderės Aung San Suu Kyi vyriausybė, šią pietryčių Azijos šalį siaubia smurtas ir kruvinas susidorojimas su oponentais, sukėlęs kovas visoje šalies teritorijoje.
Jungtinių Tautų Nepriklausomas tyrimo mechanizmas Mianmarui (IIMM) pareiškė turintis įrodymų, kad Mianmaro kariuomenė ir su ja susijusios sukarintos grupuotės „vis dažniau ir įžūliau vykdo karo nusikaltimus“.
IIMM ataskaitoje, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į beatodairiškus bombardavimus iš oro, kaimų deginimą, masines civilių ir sulaikytų kovotojų žudynes, kankinimus ir siaubingą seksualinį smurtą.
Tyrimo grupė savo metinėje ataskaitoje perspėjo, kad po perversmo „padaugėjo incidentų, turinčių sunkių nusikaltimų tarptautinei teisei požymių“.
„Kiekviena Mianmare prarasta gyvybė yra tragedija, tačiau ištisų bendruomenių sunaikinimas bombarduojant iš oro ir deginant kaimus yra ypač sukrečiantis“, – sakė IIMM vadovas Nicholas Koumjianas.
„Aukščiausio lygio žiaurumas“
2018 metais JT Žmogaus teisių taryba įsteigė IIMM įrodymams apie sunkiausius tarptautinius nusikaltimus rinkti ir byloms baudžiamajam persekiojimui rengti.
Nors komandai niekada nebuvo leista apsilankyti Mianmare, ji teigė, kad bendravo su daugiau kaip 700 šaltinių ir surinko „daugiau kaip 23 mln. informacijos elementų“, įskaitant liudytojų parodymus, dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus, teismo ekspertizės įrodymus ir palydovines nuotraukas.
Grupė, kuri jau bendradarbiauja su Tarptautiniu Teisingumo Teismu ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, teigė, kad „planuoja spartinti įrodymų apie sunkiausius nusikaltimus tarptautinei teisei rinkimą“.
Tyrėjai sakė, kad jie ypač ieško „sąsajų įrodymų“, rodančių konkrečių asmenų, ypač aukšto rango pareigūnų, atsakomybę. IIMM ataskaitoje aiškinama, kad pagal tarptautinę teisę kariuomenės vadai turi pareigą užkirsti kelią karo nusikaltimams, kuriuos įvykdė jiems pavaldūs asmenys, ir už juos bausti.
„Daugkartinis tokių nusikaltimų ignoravimas gali reikšti, kad aukštesnioji valdžia siekė, jog šie nusikaltimai būtų vykdomi“, – teigiama ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad „įvairūs ginkluoti veikėjai“ naudoja vaikus kareivius, ir teigiama, kad pastebima „vis daugiau įrodymų apie kankinimus, seksualinį smurtą ir kitas žiauraus elgesio formas daugelyje sulaikymo įstaigų“.
Įrodymai liudija, kad tokie nusikaltimai „buvo vykdomi aukščiausiu žiaurumo lygiu ir su didžiausia žala aukoms, įskaitant prievartavimą su daiktais, kitas pažeminimo formas, žalojimą, grupinį ar serijinį prievartavimą ir seksualinę vergovę“, sakoma ataskaitoje.
IIMM teigė, kad taip pat tiria nevaldomą seksualinį smurtą, vykdytą per kruviną susidorojimą su Mianmaro musulmonų rohinjų mažuma, dėl kurio 2017 metais beveik milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.
„Seksualiniai ir su lytimi susiję nusikaltimai yra vieni iš baisiausių nusikaltimų, kuriuos mes tiriame“, – sakė N. Koumjianas, pridurdamas, kad jie buvo „plačiai paplitę per rohinjų valymo operacijas“.
