10–11 klasių mokiniams skirto vadovėlio, kuris nuo rugsėjo 1-osios bus prieinamas visose Rusijos mokyklose, kaina penktadaliu mažesnė nei ankstesnės versijos ir sieks 849 rublius (8 eurus).
Rusijos prezidento patarėjas Vladimiras Medinskis teigė: „Skyriai apie 8-ąjį, 9-ąjį, 10-ąjį dešimtmečius ir XXI a. pradžią buvo iš esmės perrašyti.“ Be to, vadovėlis papildytas skyriumi, apimančiu 2014–2023 m. laikotarpį, – pradedant Krymo aneksija ir baigiant plataus masto įsiveržimu į Ukrainą.
Nacionalistinių pažiūrų V.Medinskis, kuris 2012–2020 m. buvo Rusijos kultūros ministras, teigė: „Autoriai tiesiogine prasme savo rankomis aprašė daug šių įvykių.“
Pasak V.Medinskio, jis pats sukūrė vadovėlio skyrių apie Ukrainą: „Jame drastiškai mažiau skaičių, datų ir sausos statistikos – vietoj to atsirado istorijos apie žmones ir konkrečius įvykius.“ Taip pat gausu V.Putino citatų.
Arši kritika Vakarams
650 tūkst. Rusijos vyresniųjų klasių mokinių pirmiausia bus pasakojama, kad Ukraina – „ultranacionalistinė valstybė“, kurioje „griežtai persekiojama bet kokia kitokia nuomonė“, „opozicija draudžiama“ ir „viskas, kas rusiška, skelbiama priešiška“.
Knygoje giriama Rusijos kariuomenė, kuri 2014 m. Krymo pusiasalyje „išgelbėjo taiką“. Kritikuojamos Vakarų Rusijai įvestos sankcijos, kurios esą yra blogiau nei Napoleono invazija į Rusiją 1812 m.
Mokiniai bus įspėjami, kad „pasaulinė klastočių gamybos pramonė dirba nenutrūkstamu konvejeriu“, tad jie neturėtų kreiptis į alternatyvius šaltinius ir informacijos apie karą ieškoti internete.
V.Putinas apie istorijos perrašymo pavojus kalba jau nuo 2014 m. Jis yra sakęs: „Tokie veiksmai pakenks jiems patiems – tiems, kurie tuo užsiima dėl momentinių politinių interesų, įskaitant nacizmo šlovinimą.“
Rusijos prezidentas šnekėjo: „Istorija – mokslas, ir jei į ją žiūrima rimtai, jos neįmanoma perrašyti.“
Tačiau pradėjęs karą Ukrainoje V.Putinas pareiškė, kad naujų istorijos vadovėlių kūrimas yra nacionalinės svarbos klausimas: „Istorija apskritai yra svarbi bet kuriai tautai, ypač sunkiais valstybės gyvenimo posūkiais. Mums kaip tik atėjo momentas, kai turime būti labai dėmesingi ir istorijai, ir visuomenės sąmonės formavimui.“
„Žaibiškas“ paruošimas
V.Putino nurodymus imta vykdyti žaibiškai. „Vadovėlis parengtas per trumpiausią įmanomą laiką, faktiškai per 5 mėnesius, – sakė Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas. – Po mūsų pergalės Ukrainoje papildysime šią knygą.“
Rugpjūčio pradžioje V.Putinas per posėdį su vyriausybės nariais pareikalavo, kad naujasis suvienodintas istorijos vadovėlis būtų laiku pristatytas mokykloms: „Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad darbas turi būti atliktas kuo greičiau. Naujaisiais mokslo metais moksleiviai turi turėti visas reikiamas knygas.“
Apie karą Ukrainoje, kurį Rusijoje draudžiama vadinti karu, o tik „specialiąja karine operacija“, istorijos perrašinėtojai vadovėlyje pateikia tokias tezes:
XXI a. pradžioje Rusija tikėjosi gerų kaimyninių santykių su JAV ir Vakarais, tačiau Vašingtono netenkino Maskvos „stiprėjimas“ 2000-ųjų pradžioje.
„Dėl to buvusiose sovietinėse respublikose buvo remiama atvira rusofobija. Toliau pagal planą – įtraukti Rusiją į virtinę konfliktų ir „spalvotųjų revoliucijų“, išbalansuoti jos ekonomiką ir pakeisti valdžią į kontroliuojamą. Galutinis tikslas nėra slepiamas: tai Rusijos suskaldymas ir jos išteklių kontrolė“, – rašo vadovėlio autoriai.
JAV ir NATO ėmė rengti Ukrainą „pagrindinio tarano“ prieš Rusiją vaidmeniui. „Kelios kartos Ukrainoje nuo dešimtojo dešimtmečio buvo auklėjamos nemeile Rusijai, remiantis neonacistinėmis idėjomis“, – rašoma tekste. Autoriai pabrėžia, kad ukrainietiškas neonacizmas nėra tiesioginis XX a. 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių vokiškojo nacionalsocializmo pakartojimas, o „įžūlus nacionalinis, kalbinis, kultūrinis agresyvios mažumos smurtas prieš daugumą“.
„Šiandien Ukrainoje griežtai persekiojama kitokia nuomonė – opozicija uždrausta, o viskas, kas rusiška, paskelbta priešiška“, – taip prasideda pastraipa, pavadinta „Ukraina – ultranacionalistinė valstybė“. Aprašydami tokio režimo atsiradimą autoriai nurodo, kad jis prasidėjo nuo „visiško paminklų, susijusių su SSRS, nugriovimo“, o po to naikinama viskas, kas vienaip ar kitaip „susiję su Rusija“. Ukrainos nepriklausomybė įvardijama kaip „vadinamoji“.
Technologijos kurti „ukrainofilų judėjimą“ ir „antimaskvietiškos Rusios“ idėjos pirmąkart buvo išbandytos XIX a. Austrijos Galicijoje (centras – Lvovas) siekiant išlaikyti Austrijoje slavus, istoriškai ir kultūriškai linkusius į Rusiją, įrodyti jiems, kad jie – „ne rusai, o atskira tauta“. Austrijos žemės buvo pirmoji vieta, kur išsakyti reikalavimai pašalinti „maskvėnus“ ir „maskvėnų kalbą“ iš viešojo gyvenimo, teigia vadovėlio autoriai.
Karinės operacijos Ukrainoje tikslas knygoje įvardijamas kaip „Donbaso gynyba ir aktyvus Rusijos saugumo užtikrinimas“. Teigiama, kad „Vakarai užvertė Ukrainos režimą pinigais ir ginklais“, o Rusijai įvedė neteisėtas sankcijas.
Pastraipoje „Rusija – didvyrių šalis“ apie Donbasą rašoma, kad jis „devynerius metus laistomas krauju, kad Donbaso gyventojai buvo vadinami „teroristais“ už tai, kad jie norėjo likti rusais“. Rusų žmonėmis vadinami „ir didžiarusiai, ir totoriai, ir ukrainiečiai, ir dagestaniečiai, ir baškirai“.
„Specialioji karinė operacija suvienijo mūsų visuomenę – įvairaus amžiaus ir profesijų žmones“, – rašoma vadovėlyje. – Žmonių palaikymas pasireiškė dovanų kariškiams rinkimu, humanitarine pagalba naujų regionų gyventojams, tikru pasididžiavimo specialiosios karinės operacijos kariais kultu.“ Tuo pat metu, pasak vadovėlio autorių, prieš Rusijos kariuomenę stovi „ideologiškai pripumpuota, NATO ginkluote aprūpinta Ukrainos armija, apmokyta pagal jų standartus, papildoma užsienio samdiniais ir instruktoriais“.
Aprašydami NATO taktiką vadovėlio autoriai pažymi, kad „Ukrainos armija įsirengė kovines pozicijas gyvenamuosiuose kvartaluose ir neleido vietos gyventojams jų palikti“, o „savo piliečius naudojo kaip gyvuosius skydus“. Vadovėlyje ši strategija vadinama „laukine“ ir pažymima, kad „anksčiau savo teritorijoje jos nenaudojo nė viena pasaulio kariuomenė“. Autoriai taip kreipiasi į vyresniųjų klasių moksleivius: „Apie „Ukrainos naująją karinę taktiką“. Išvadas pasidarykite patys.“
Sankcijas, įvestas Rusijai prasidėjus karui, vadovėlio autoriai vadina „absoliučiai neteisėtomis“ ir „beprecedenčio masto“. „Iš Vakarų pusės kalbame apie ekonominę mūsų šalies blokadą kartu su tiesiogine Rusijos aktyvų vagyste“, – rašoma paskutiniame skyriuje. JAV vadinama „pagrindine Ukrainos konflikto naudos gavėja“.
Bet autoriai pažymi, kad bandymai izoliuoti Rusiją žlugo: reguliarūs Rusijos prezidento susitikimai su Azijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių lyderiais parodė, kad „didelė planetos dalis supranta ir simpatizuoja kursui, nukreiptam prieš vienpolį pasaulį ir jo „gyvenimo taisykles“.
Parengta pagal BBC inf.
