Būtent nafta iš esmės finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą. Maždaug ketvirtadalį Rusijos biudžeto vis dar sudaro jos pardavimas, prieš karą – apie trečdalį. Tačiau rusai turi vieną silpnybę: šalis yra priklausoma nuo pagalbos gabenant naftą tarptautiniu mastu. Nuo karo Ukrainoje pradžios iš to ypač gerai uždirba viena Europos šalis – Graikija.
Graikijos tanklaiviai gabena naftą iš Rusijos uostų Juodojoje jūroje. Atėnai taip pat gina savo verslo interesus Europos lygmeniu ir taip prisidėjo prie to, kad sankcijos Rusijai būtų sušvelnintos. Tai labai erzina Ukrainą.
„Netrukus po invazijos į Ukrainą Graikija sąmoningai perkėlė savo tanklaivių laivyną į Rusijos uostus, kad galėtų gabenti rusišką naftą, – nurodė Pasaulinės finansų pramonės federacijos (IIF) vyriausiasis ekonomistas Robinas Brooksas. Neseniai atliktoje analizėje jis išnagrinėjo rusiškos naftos transportavimo maršrutus per Juodąją jūrą.
„Kitos Vakarų laivybos bendrovės pasitraukė, todėl maržos padidėjo, verslas tapo labai pelningas“, – aiškino R. Brooksas.
Juodoji jūra yra pagrindinis maršrutas, kuriuo Maskva tiekia naftą į pasaulinę rinką. Ypač svarbūs du eksporto taškai: Novorosijskas, iš kurio gabenama rusiška nafta ir CPC naftotiekio terminalas, kuriuo į Rusiją tiekiama nafta iš Kazachstano.
IIF analizės duomenimis, Graikijos laivybos bendrovės yra pagrindinės vežėjos. Kadangi rusiškai naftai taikomos Vakarų sankcijos ir jos negalima įvežti į ES, graikų laivai iš Juodosios jūros uostų per Viduržemio jūrą ir Sueco kanalą plaukia tiesiai į Aziją, pavyzdžiui, Indiją, aiškina R. Brooksas. Taigi nafta patenka į trečiąsias šalis.
Taip Graikija nepažeidžia sankcijų.
„Ši praktika yra visiškai teisėta. Kitas klausimas, ar ji morališkai pateisinama“, – kalbėjo ekspertas. Sandoriai, susiję su rusiška nafta, leidžiami, jei jie atitinka kainų viršutinę ribą.
Šią priemonę praėjusių metų gruodį nutarė nustatyti septynios įtakingiausios Vakarų šalys – G7 kartu su ES ir Australija. Kainos viršutinė riba yra 60 dolerių už barelį. Laikantis šios ribos, Vakarų bendrovėms leidžiama transportuoti ir apdrausti žaliavą. Svarbiausios pasaulio laivybos bendrovės ir draudikai įsikūrę Vakaruose, o Maskva nuo jų priklauso.
Nustatyta riba siekiama užkirsti kelią Rusijai pasipelnyti iš kainų augimo. Tačiau ekspertai kritikuoja du dalykus. Pirma, ribojimas nustatytas pavėluotai. Dėl aukštų kainų 2022 m. Rusija uždirbo daug pinigų. Antra, jis nustatytas aukštai. Lenkija, Baltijos šalys ir Ukraina reikalavo 30 dolerių už barelį ribos. Graikija, taip pat Kipras ir Malta pasipriešino – ir sėkmingai.
Nors Graikijos vyriausybė pradžioje po Rusijos invazijos stojo Ukrainos pusėn ir tiekė ginklus, akivaizdu, kad jos noras padėti turi ribas, kai pažeidžiami pagrindiniai nacionaliniai interesai. Graikijos laivybos pramonė yra viena didžiausių pasaulyje: 2021 m. 30 proc. pasaulio tanklaivių buvo Graikijos rankose. Laivybos bendrovės sukuria nemažą dalį Graikijos bendrojo vidaus produkto.
Graikai skeptiškai vertina sankcijas
Kartu Atėnai turi derinti Europos interesus ir visuomenės nuotaikas, kurios skiriasi nuo visuomenės nuomonės kitose ES šalyse. Dauguma graikų – 60 proc. nepritaria ginklų tiekimui Kijevui, o sankcijoms Rusijai pritaria tik 29 proc.
R. Brooksas įsitikinęs: „ES turi nusverti Graikijos interesus.“
Jis sako, kad naftos kainos viršutinė riba turi smarkiai sumažėti, kad ištuštėtų Rusijos karinis fondas. Jis taip pat kritikuoja daugelį laivybos kompanijų už tai, kad jos pardavė Rusijai savo senus naftos tanklaivius, leisdamos Maskvai gabenti savo žaliavą – be kainų viršutinės ribos.
„Šie naftos tanklaiviai šiuo metu nėra įtraukti į sankcijų sąrašą. Tačiau jie į jį turėtų būti įtraukti“, – sako R. Brooksas.
Be legalių gabenimų, veikia ir šešėlinis laivynas, gabenantis naftą, kurios kaina viršija viršutinę ribą. Seni tanklaiviai, įtariama, daugiausia graikų, vengia vakarietiško draudimo ir jūroje išjungia radijo sistemą, kad nuslėptų savo veiklą. ES dabar bando su tuo kovoti uždrausdama šiems laivams įplaukti į Europos uostus. Tai numatyta birželio mėn. priimtame vienuoliktajame sankcijų pakete.
