Kaip pavyzdį galima pateikti Margaritą Simonian, viešojoje erdvėje žinoma kaip Rusijos valstybinės žiniasklaidos RT atstovė. Kai J. Prigožino „Wagner“ samdiniai pradėjo žygį į Maskvą, moters socialinių tinkle paskyrose nebuvo jokių komentarų. Tik praėjus kelioms dienoms, kai maištas žlugo, paskyros vėl tapo aktyvios, esą moteris norėjo „skaitmeninės detoksikacijos“.
Tačiau trečiadienio vakarą, kai paplito žinia, kad lėktuvas, kuriame buvo J. Prigožinas, buvo pamuštas, moters komentaras buvo greitas ir aiškus.
„Tarp visų versijų yra ir ta, kad viskas netikra. Aš manau, kad tiesa akivaizdi“, – savo „Telegram“ kanale rašė M. Simonian.
Visame valstybiniame aparate vyrauja aiškus požiūris: katastrofa greičiausiai yra techninė, o J. Prigožinas iš tiesų žuvo. Nieko ypatingo čia neįžvelgiama.
Praėjo mažiau nei dvi valandos po to, kai lėktuvas dingo iš skrydžių radarų, ir Rusijos federalinė aviacijos agentūra patvirtino katastrofą ir paskelbė, kad tarp lėktuve buvusių žmonių buvo ir Sankt Peterburgo karo vadas.
Vėliau tą patį vakarą Rusijos tyrimų komitetas paskelbė tiriantis galimą transporto ir saugumo taisyklių pažeidimą. Ketvirtadienio rytą Rusijos stačiatikių kanalas „Tsargrad“ pranešė, kad J. Prigožino kūnas identifikuotas, nors oficialaus patvirtinimo dar nebuvo.
Ketvirtadienį susitikęs su Kremliaus paskirtu Rusijos okupacinės administracijos Ukrainos Donecko regione vadovu Denisu Pušilinu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusijos tyrimų komitetas tiria avarijos aplinkybes. Jis paragino žmones laukti rezultatų. „Pažiūrėkime, ką pasakys tyrėjai“, – sakė jis.
Vyriausybės pranešimo drausmė smarkiai skyrėsi nuo internete sklandančių gandų.
Trečiadienį su „Wagner“ susietas „GreyZone Telegram“ kanalas pirmasis pranešė, kad antrasis Prigožino lėktuvas buvo nepažeistas ir skriejo virš Maskvos, galiausiai nusileido Vnukovo oro uoste, taip pakurstydamas įtarimus, kad J. Prigožinas galėjo išvengti mirties.
„Sudegęs lėktuvas suteikia tinkamą progą dingti visiems laikams, vienas iš daugelio turimų atsarginių pasų. Jokių kaulų varnoms, galūnės paverstos pelenais, pėdsakai atšalę“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė nepriklausoma politikos analitikė Jekaterina Schulmann.
Antrininkai
J. Prigožinas – teatro, Houdini stiliaus gudrybių ir apgaulių mėgėjas – turėjo daugybę priežasčių įtarti, kad jo audringame gyvenime įvyks paskutinis posūkis.
Pagaliau išėjęs iš šešėlio kaip „Wagner“ samdinių grupės lyderis, jo vieši pasirodymai darėsi vis dramatiškesni, nepastovesni.
Kai jis svaidėsi įžeidimais Rusijos kariuomenės vadovybei, daugelis svarstė, ar jis nėra tiesiog apmokamas įtampos kurstytojas. O kai jo vyrai įrašė vaizdo įrašą, kuriame, kaip atrodė, be teismo įvykdyta egzekucija į Ukrainą perėjusiam „Wagner“ kovotojui, daugelis svarstė, ar visa tai nebuvo surengta kaip spektaklis, kad kiti laikytųsi tvarkos.
J. Prigožino maištas ir neaiškūs jo padariniai nelabai padėjo įnešti aiškumo. Per valstybinę televiziją V. Putinas jį pavadino išdaviku, o po to pasiūlė išvykti į Baltarusiją. Net ir tada jis toliau buvo matomas Rusijoje, o pasak V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, po to, kai jau turėjo būti išsiųstas į tremtį, net turėjo susitikimą Kremliuje su V. Putinu.
Teisėsaugos pareigūnai, surengę reidą jo rezidencijoje Sankt Peterburge, aptiko suklastotų pasų ir J. Prigožino nuotraukų su įvairiais perukais, o tai papildė ankstesnius pranešimus, kad jis turėjo keletą antrininkų, kuriuos pasiimdavo į keliones, kad suklaidintų potencialius priešus.
Netgi mintis, kad jis žuvo lėktuvo katastrofoje, nėra nauja.
Pranešama, kad 2019 m. spalio mėn. karo vadas skrido lėktuvu, kuris sudužo Kongo Demokratinėje Respublikoje. Pačiam J. Prigožinui nerodant jokių gyvybės ženklų, paneigti šiuos pranešimus teko Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kuri, cituodama jam artimą asmenį, teigė, kad katastrofos metu jis buvo Rusijoje, o ne Afrikoje, ir buvo „labai nustebęs, kad jį laiko mirusiu“.
Vienintelis tikrumas kalbant apie J. Prigožiną yra tas, kad inscenizuoti savo mirtį būtų logiškas žingsnis.
„Tai atitinka jo stilių“, – trečiadienį įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų valdomam „YouTube“ kanalui „Popular Politics“ sakė tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ žurnalistas Christo Grozevas.
Christo Grozev ne vienintelis kėlė klausimus.
„Suprantu, kad Rusija tvirtina, jog J. Prigožinas mirė“, – ketvirtadienį POLITICO sakė kadenciją baigiantis Latvijos premjeras Krišjānis Kariņš. „Leisiu istorijai išsirutulioti pačiai... Arba jis žuvo, arba nežuvo“.
Kieno tai darbas?
Nepadeda ir tai, kad vis dar yra įvairių versijų dėl avarijos priežasties. Kai kurių nepriklausomų karo analitikų ir daugumos su „Wagner“ susijusiuose socialiniuose tinkluose rašančių žmonių nuomone, lėktuvą numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.
Kiti teigia, kad dėl to kaltas lėktuve įvykęs sprogimas. Ir dar kyla klausimas, dėl ko mirė J. Prigožinas.
Tarp Kremliaus kritikų labai mažai abejojama, kad išpuolį prieš J. Prigožiną galėjo įsakyti ar bent jau patvirtinti tik asmeniškai V. Putinas ir kad tai yra kerštas.
„Dabar Rusijos vadovybė įsitikino, kad nėra jokių šansų veikti prieš V. Putiną. Jis vis dar yra pakankamai stiprus ir pajėgus įvykdyti savo kerštą „, – rašė buvęs Kremliaus kalbų rašytojas Abbasas Galiamovas.
Kremliaus propagandistai suskubo atremti šį pasakojimą, pirštu rodydami į Ukrainą (prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė, kad šalis su tuo susijusi) ir Jungtines Valstijas.
„V. Putinas davė žodį, jis atleido „Wagner“. Jis niekada nebuvo pagautas sulaužęs savo žodį. V. Putinas vertina savo reputaciją“, – trečiadienio vakarą savo laidoje sakė populiarus valstybinės televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas.
Apskritai atrodė, kad valstybinė žiniasklaida sumenkino šį įvykį ir jo pasėkmes. Valstybinė televizija ignoravo avariją arba tik prabėgomis apie ją užsiminė. Naujienų agentūros paprastai neišskyrė naujienos savo pagrindiniuose puslapiuose, vengė antraštėse minėti J. Prigožino pavardę, o naujienas apibūdino kaip „avariją Tverės srityje“.
Tačiau net ir labiausiai V. Putinui palankios žiniasklaidos priemonės negalėjo užtikrinti, kad ši istorija greitai nurims.
Interviu prokremliškam bulvariniam laikraščiui „Moskovsky Komsomolets“ Kremliui artimas politinis konsultantas Jevgenijus Minčenka palygino J. Prigožino mirties paslaptį su buvusio JAV prezidento J. F. Kenedžio mirtimi.
„Greičiausiai tai bus viena iš tų mirčių, kuri taip ir liks neišaiškinta. Galbūt niekada nebus galutinės versijos, kuri būtų priimtina visiems“, – sakė jis.
Parengta pagal politico.eu.
