„Kenija sveikina Afrikos Sąjungos – greičiausiai augančio žemyno pasaulyje – įtraukimą į G20“, – socialiniame tinkle X, anksčiau vadintame „Twitter“, rašė Kenijos prezidentas Williamas Ruto.
„Tai padidins Afrikos balsą, matomumą ir įtaką pasaulinėje arenoje ir suteiks mums platformą ginti bendrus mūsų žmonių interesus. Kadangi ateinančiais metais Afrika ketina augti, jai bus lengviau formuoti G20 sprendimus, kad būtų ginami mūsų žemyno interesai“, – teigiama W.Ruto pranešime.
„Ką tik pasibaigusio Afrikos klimato viršūnių susitikimo rezultatai, įskaitant esmines tarptautinių finansinių institucijų ir daugiašalių plėtros bankų reformas, yra vienas iš dalykų, kurį AS sieks įgyvendinti“, – pridūrė jis.
AS Komisijos vadovas Moussa Faki Mahamatas anksčiau sakė, kad šis žingsnis leis žemynui įnešti „veiksmingą indėlį“ padedant pasauliui įveikti globalius iššūkius.
„Ši narystė, už kurią mes jau seniai pasisakome, suteiks mums pagrindą siekti naudos Afrikos žemynui ir stiprinti jo veiksmingą indėlį sprendžiant pasaulinius iššūkius“, – rašė jis X.
G20 lyderių vienybę skaldo nesutarimai dėl Ukrainos ir klimato kaitos
Šeštadienį G20 valstybių grupės lyderiai taip pat aptarė gilius tarpusavio nesutarimus dėl karo Ukrainoje ir kovos su klimato kaita, vengdami tiesioginės kritikos Maskvai bei bet kokių konkrečių pažadų palaipsniui atsisakyti gamtą teršiančio iškastinio kuro.
Šios valstybių grupės, kurios narės yra tiek Rusija, tiek kai kurios karščiausios Ukrainos rėmėjos, lyderiams buvo sunku rasti sutarimą dėl daugelio dalykų, ypač dėl 18 mėnesių trunkančios invazijos.
Vis dėlto renginio šeimininkė Indija, norėdama išvengti diplomatinės gėdos, dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime sostinėje Naujajame Delyje spaudė valstybės-nares susitarti dėl bendro pareiškimo.
Vladimirui Putinui likus namuose, kad išvengtų politinių priekaištų ir pavojaus būti suimtam dėl kaltinimų karo nusikaltimais, G20 grupė pasmerkė jėgos naudojimą siekiant teritorinės naudos, bet susilaikė nuo tiesioginės kritikos Rusijai.
„Būta skirtingų požiūrių ir situacijos vertinimų“, – sakoma lyderių pranešime.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį pareiškimą kaip „tokį, dėl kurio nėra kuo didžiuotis“, tačiau vienas aukščiausių Baltųjų rūmų pareigūnų sakė, kad Vašingtonas yra patenkintas rezultatu.
„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, atliktas labai geras darbas“, – žurnalistams sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Jis pridūrė, kad G20 pareiškimas palaiko „principą, kad valstybės negali naudoti jėgos, siekdamos įgyti teritorijos arba pažeisti kitų valstybių teritorinį vientisumą ir suverenitetą ar politinę nepriklausomybę“.
J.Sullivanas taip pat atkreipė dėmesį į G20 susitarimą, kad „branduolinių ginklų naudojimas yra nepriimtinas“.
Klimato kaitos klausimais G20 taip pat pavyko pasiekti tik minimalaus sutarimo, nepaisant to, kad susitikimas vyko metais, kurie, pasak ES klimato stebėtojų, greičiausiai bus karščiausi žmonijos istorijoje.
Svarbiausioms iškastinio kuro gamintojams, įskaitant Saudo Arabiją, Rusiją ir Australiją, bei nuo anglių priklausomoms valstybėms, tokioms kaip Indija ir Pietų Afrika, susėdus prie stalo, nebuvo pasiekta visuotinio įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti aplinką teršiančio kuro.
Tokią priemonę Jungtinės Tautos vos diena anksčiau paskelbė „būtina“, kad būtų pasiektas nulinių emisijų tikslas.
G20 šalys įsipareigojo iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančios energijos šaltinius ir įsipareigojo tik „laipsniškai mažinti“ anglies naudojimą „atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“.
Nors pasigirdo palankių įvertinimų grupės įsipareigojimui naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kampanijos dalyviai „Global Citizen“ apgailestavo dėl nenoro atsisakyti iškastinio kuro.
„Tai yra baisus signalas pasauliui, ypač skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims ir gyventojams, kurie labiausiai kenčia nuo klimato kaitos“, – sakė šios nevyriausybinės organizacijos viceprezidentė pasaulinėms kampanijoms Friederike Roder.
