Pasak kraštutinių kairiųjų lyderio Jeano-Luco Melenchono, E.Macronas pasakė, kad tai, jog negalima būti perrinktam, yra „prakeikta nesąmonė“. Šiuos žodžius naujienų agentūrai AFP patvirtino du susitikimo dalyviai.
Prancūzijoje prezidentai negali būti renkami daugiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms, o tai reiškia, kad E.Macronas taps jauniausiu buvusiu šalies prezidentu – jam tik 49 metai. Šis terminas sukėlė klausimų, ar Prancūzijos prezidento galia jau neblėsta, nes jo sąjungininkai ir šalininkai pradeda žvelgti į ateitį be jo prie valdžios vairo.
E.Macronas pirmą kartą buvo išrinktas 2017 m. ir perrinktas 2022 m. po prezidentinės kampanijos, kurią temdė Rusijos karas Ukrainoje.
Pranešama, kad E.Macronas išreiškė nusivylimą Prancūzijos taisyklėmis per susitikimą, kurį sušaukė su įvairių politinio spektro partijų lyderiais, kad aptartų galimas politikos sritis, kuriose jie galėtų dirbti. Šiuo metu Prancūzijos vyriausybė dažnai susiduria su aklavietėmis parlamente, nes E.Macrono sąjungininkai neturi daugumos Nacionalinėje asamblėjoje.
Trečiadienį Prancūzijos prezidentas ir partijų lyderiai 12 valandų praleido užsidarę derybose, neturėdami galimybės naudotis telefonais, kad aptartų įvairias temas, įskaitant Ukrainą, infliaciją, perkamąją galią ir institucinę reformą.
Pranešama, kad prezidentas reagavo į kraštutinių dešiniųjų lyderio Jordano Bardella'os pasiūlymą, kuris siūlė Prancūzijai pereiti prie vienos septynerių metų prezidento kadencijos.
Tai ne pirmas kartas, kai E.Macrono stovyklos narys išreiškė nepasitenkinimą dėl dviejų kadencijų ribos. Birželio mėn. buvęs parlamento pirmininkas Richardas Ferrand'as sakė, kad nepritaria šioms taisyklėms, nes jos riboja „liaudies valios išraišką“. Jo komentarus peikė ir politinė dešinė, ir kairė, o kai kurie kaltino prezidento stovyklą, kad ji linksta į autoritarizmą.
Prancūzijos prezidento rūmai atsisakė komentuoti E.Macrono pastabas.
