Savo ruožtu, Bendrija padengs 15 proc. bendrai įsigyjamų gynybos priemonių kainos. Tikimasi, kad tai padės šalims greičiau užpildyti svarbiausias gynybos sektoriaus spragas dėl besitęsiančios karinės paramos Ukrainai. Taip pat bus siekiama užtikrinti ginkluotės sąveikumą tarp Europos šalių ir stiprinti Europos gynybos pramonę.
Pasak Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės, toks sprendimas brendo ilgai.
Prasidėjus karui Ukrainoje teko persvarstyti Europos Sąjungos karinį nepasirengimą. Suvokiant Rusijos grėsmę jau prieš kelerius metus buvo įsteigta pareigybė, turinti rūpintis Europos Sąjungos saugumu ir užsienio politikos klausimais. „Visgi de facto arba ant žemės, kaip mėgsta sakyti kariai, teko suvokti, kad kariniai pajėgumai yra keblioje padėtyje.
Tai parodė ir Didžiosios Britanijos su savo didžiule karine galia pasitraukimas iš Bendrijos ir Rusijos pradėtas karas.
Pradėti žengti žingsniai, kiek leidžia Europos Sąjungos kompetencija, pavyzdžiui, pirmą kartą istorijoj įsteigtas atskiras fondas. Ne tiesiogiai iš biudžeto, bet iš tam sukurto fondo buvo naudojami pinigai ginklų pirkimui arba kompensavimui šalims narėms, kurios remia Ukrainą. Anksčiau to tiesiog niekas negalėtų įsivaizduoti. Šalys pradėjo didinti gynybai, skirtą biudžetą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo europarlamentarė.
Naujasis dokumentas, raginantis Bendrijos nares kartu įsigyti ginkluotę yra dalis to suvokimo, kuris aplankė pamačius, kaip vyksta 21-ojo amžiaus karas. Reikia daugybės artilerijos, amunicijos, kitų priemonių, kurių Europos Sąjungoje net nėra gaminama. Susitarta, kad mažiausiai trys šalys galės įsigyti gynybos priemones ir pasinaudoti Bendrijos skirtomis lėšomis.
„Pavyzdžiui, trims Baltijos šalims tai yra labai didelė paskata pagaliau pradėti įsigijimus koordinuoti. Nors tai jau šiek tiek vyko, tačiau labai sudėtingai. Šis dokumentas padės šalims suvokti, kad reikia kooperuotis“, – pastebėjo R. Juknevičienė.
Raginimas nares kartu įsigyti gynybos priemones gali būti lyginamas su itin sėkmingu vakcinų nuo COVID-19 bendru Sąjungos įsigijimu. Pandemijos metu priimtas sprendimas vakcinas pirkti kartu, leido sumažinti žvėrišką konkurenciją, o vakcinas įsigyti už pigesnę kainą.
Suvokiant, kad gynybos priemonės, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, yra graibstomos visame pasaulyje, o pasiūla su paklausa nespėja, tikėtina, kad Bendrijos įtvirtintas dokumentas padės pasiekti kaip įmanoma sėkmingesnių rezultatų.
Pasak politikės, svarbu paminėti ir tai, kad Sąjungos šalims ne tik reikia užsipildyti savo gynybos priemonės, bet ir nesustoti remti Ukrainos, o taip pat ir Moldovos, taigi gynybos priemonių paklausa dar didesnė. „Jei šalys pradės įsigyti priemones kartu, turės tikslą padėti Ukrainai ir Moldovai, arba jei sandoryje dalyvaus smulkus ir vidutinis verslas, tuomet Europos Sąjungos skiriama parama bus padidinta iki 20 proc.“, – nurodė europarlamentarė.
Bendrijoje dalis politikų mėgsta pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi suvokti ir tai, kad Jungtinėse Valstijose pasikeitus administracijai arba paaštrėjus JAV ir Kinijos konfliktui, Europa liktų viena tvarkytis su nedraugiška Rusija.
Nors R. Juknevičienė abejoja, kad pasikeitusi JAV administracija galėtų kaip nors keisti savo pajėgumus Europoje, visgi svarbu pasiruošti įvairiausiems scenarijams. „NATO narės, o jų dauguma yra Europos Sąjungos narės turi pasiruošti. Įstojus Švedijai į NATO, 97 proc. Europos Sąjungos piliečių gyvens NATO valstybėse.
Taigi skirtumas tarp NATO ir Europos Sąjungos beveik nunyksta. Išskyrus, žinoma, tai, kad NATO dar dalyvauja pačios galingiausios karinės galios Turkija, Didžiojo Britanija, JAV“, – teigė R. Juknevičienė.
Anot politikės, 97 proc. Bendrijos populiacijos tuoj gyvens NATO teritorijoje, o 70 proc. NATO pajėgumų yra JAV rankose. Europos Sąjungos šalys privalo keisti savo požiūrį į saugumą, gynybą, didinti išlaidas dėl to, kad negalima gyventi svetimų šalių garantijomis.
„JAV gyventojai kelia klausimą, kodėl mes turime skirti tokius didelius pinigus gynybai, kai tuo metu Vokietija nesugebėdavo net 1,5 proc. skirti ir tuos pinigus davė savo žmonių socialinei gerovei. Skirtumai, žinoma, yra kiek su NATO, kiek be NATO, bet tam tikras grėsmes atremti Europos Sąjunga savo pašonėje, netgi viena, tai tikrai turėtų sugebėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.
