Tyrėjai atskleidė, kaip Rusija planavo sukelti badą Ukrainoje: buvo numatyti trys etapai Teisininkai nusitaikė į V. Putiną

Su Ukrainos generaliniu prokuroru dirbantys žmogaus teisių teisininkai rengia karo nusikaltimų bylą, kurią pateiks Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kaltindami Rusiją sąmoningai sukėlus badą per 19 mėnesių trunkantį karą.

11 metų Sergejus laukia savo eilės gauti paaukoto maisto per humanitarinės pagalbos dalijimą Bučoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
11 metų Sergejus laukia savo eilės gauti paaukoto maisto per humanitarinės pagalbos dalijimą Bučoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Moteris nešasi burokus, gautus iš maisto pagalbos tarnybos Iziume.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Moteris nešasi burokus, gautus iš maisto pagalbos tarnybos Iziume.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 24, 2023, 2:53 PM, atnaujinta Sep 24, 2023, 3:02 PM

Siekiama dokumentais pagrįsti atvejus, kai Rusijos okupantai badą naudojo kaip karo ginklą, ir pateikti įrodymų, kad TBT galėtų pradėti pirmąjį tokio pobūdžio baudžiamąjį persekiojimą, kuriuo būtų galima apkaltinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Teisės firmos „Global Rights Compliance“ vyresnysis teisininkas Yousufas Khanas leidiniui „The Guardian“ teigė, kad „maisto ginklavimas“ vyko trimis etapais, pradedant nuo pirmosios invazijos, kai buvo apgulti Ukrainos miestai ir nutrauktas maisto tiekimas.

Vienas iš užfiksuotų incidentų – 2022 m. kovo 16 d. ankstų rytą Černigovo mieste žuvo 20 civilių gyventojų, kai prie miesto prekybos centro, kuriame ukrainiečiai stovėjo eilėje prie duonos ir maisto produktų, sprogo rusiškos prieštankinės bombos.

Tyrėjai taip pat daugiausia dėmesio skiria Mariupolio apsiausties atvejui, pridūrė Y.Khanas. Maisto tiekimas į miestą buvo nutrauktas, o humanitarinės pagalbos koridoriai užblokuoti arba subombarduoti, todėl desperatiškai badaujantiems civiliams buvo labai sunku arba neįmanoma pabėgti.

Antrasis etapas apima maisto ir vandens atsargų bei energijos šaltinių sunaikinimą visoje Ukrainoje kovų metu, kuriuos teisininkas apibūdino kaip „objektus, būtinus civilių gyventojų išgyvenimui“.

Tokie išpuoliai, anot Y.Khano, buvo „ne nusikaltimai dėl rezultato, o tyčiniai nusikaltimai“, nes „jei jūs sunaikinate objektus, kurie reikalingi civiliams gyventojams, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūrą vidury žiemos, jūsų veiksmai yra numatomi“.

Tokie miestai, kaip Mykolajivas pietuose, nuo konflikto pradžios liko be geriamojo vandens po to, kai Rusijos pajėgos užėmė jį tiekiančią siurblinę. Likę gyventojai buvo priversti pasikliauti kasdien atvežamu vandeniu, kad galėtų saugiai gerti ir praustis.

Trečiasis elementas – Rusijos bandymai užkirsti kelią Ukrainos maisto produktų eksportui arba jį apriboti. „Tada matėme, kaip Rusija atakavo grūdų gamyklas Dunojaus upėje ir įsitraukė į „rankų lenkimą“ Juodojoje jūroje“, – sakė Y.Khanas, cituodamas Ukrainos pareigūnų pranešimus, kad liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje buvo sunaikinta 270 tūkst. tonų maisto produktų.

Nauji kaltinimai, kad Rusija siekė marinti ukrainiečius badu, yra ypač emocingi, atsižvelgiant į abiejų šalių istoriją: 1932–33 m. milijonai žmonių mirė iš bado per Holodomorą – Josifo Stalino sovietų vyriausybės sukeltą priverstinį badą.

Tačiau 2018 m. priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria pasmerkiamas bado kaip karo ginklo naudojimas, ir 2019 m. peržiūrėjus TBT vadovaujantį Romos statutą, kad būtų išplėstos galimų iškelti bylų rūšys, joms vėl skiriamas didesnis dėmesys.

Teisės firma „Global Rights Compliance“ iki kitų metų pabaigos bendradarbiauja su Ukrainos prokurorais, kad parengtų bylą. Ketinama pateikti bylą pagal Romos statuto 15 straipsnį, leidžiantį trečiosioms šalims siųsti informaciją apie įtariamus karo nusikaltimus TBT prokurorui. Hagoje įsikūręs prokuroras turės nuspręsti, ar imtis tolesnių veiksmų.

Dalis teisininkų pastangų bus nukreipta į kaltininkų nustatymą, taip pat į tai, ar prašyti apkaltinti V.Putiną, kaip atsitiko kovo mėnesį, kai TBT išdavė prezidento arešto orderį už tai, kad jis prižiūrėjo „neteisėtą ukrainiečių vaikų deportaciją“ į Rusiją iš karo metu okupuotų teritorijų.

Panašiai būtų galima teigti ir dėl bado nusikaltimų, sakė Y.Khanas:

„V.Putinui galėtų būti taikoma atsakomybė už tai, kad jis tiesiogiai, kartu su kitais ir (arba) per kitus asmenis įvykdė šiuos veiksmus ir už tai, kad jis nesugebėjo tinkamai kontroliuoti Rusijos kariuomenės ar kitų asmenų, kaltinamų konkrečiais nusikalstamais veiksmais.“

Advokatai bendradarbiauja su atvirų šaltinių žvalgybos specialistais, kad išsamiai aprašytų karo nusikaltimų pavyzdžius ir užsiimtų žalos žemėlapių analize; renka atitinkamus duomenis, pavyzdžiui, atkirstų pagalbos konvojų skaičių; ir nagrinėja V.Putino ir kitų vadovų pasisakymus iki pat vietos lygmens, nes siekia parengti savo bylą.

Konfliktų metu ne kartą buvo neleidžiama civiliams gyventojams gauti maisto. Naujausi pavyzdžiai – Sirija, kur Basharo al-Assado vyriausybė buvo kaltinama pilietinio karo šalyje metu vykdžiusi strategiją „klūpėk arba mirk iš bado“, kad priverstų opozicijos teritorijas paklusti, ir Tigrėjus (Etiopija), kur, kaip apskaičiuota, nuo 2020 m. 2 mln. žmonių kentėjo nuo maisto trūkumo, atsiradusio dėl vyriausybės vykdomos sukilėlių provincijos blokados.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali „Nauja diena“ G. Kirkilui atminti