Šeštadienį, rugsėjo 16 d., Bamake (Malis) nusileido Rusijos gynybos ministro pavaduotojas J.Jevkurovas ir liūdnai pagarsėjęs karinės žvalgybos agentūros GRU generolas A.Averjanovas.
Pasak vietos žiniasklaidos ir įvairių „Telegram“ šaltinių, jie turėjo susitikti su Malio, Burkina Faso ir Nigerio politiniais lyderiais.
Tai buvo ne pirmas dueto vizitas Afrikoje. Nuo J.Prigožino žūties 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir dar anksčiau jie kelis kartus lankėsi šiame žemyne. J.Jevkurovas, visada lydimas A.Averjanovo, Libijoje – vienoje iš pagrindinių „Wagner“ samdinių Afrikos bazių – lankėsi dieną prieš lėktuvo katastrofą Rusijoje, per kurią žuvo „Wagner“ vadovas ir dar du samdinių grupės vadovybės nariai, galėję jį pakeisti.
Derybininkas J.Jevkurovas
Susitikimas Malyje nebuvo atsitiktinis: J.Jevkurovas ir A.Averjanovas turėjo vesti derybas su šalių, kuriose paskutinį kartą lankėsi J.Prigožinas, atstovais.
Amerikos geopolitinių tyrimų centre „New Lines Institute“ dirbanti Afrikos specialistė, tyrinėjanti „Wagner“ samdinių vaidmenį žemyne Riley Moeder, mano, kad Rusija žaidžia tęstinumo jausmu: „J.Prigožinas buvo nufilmuotas tame regione prieš sudūžtant jo lėktuvui, ir šis regionas ieško paramos. Taigi Maskva nori juos patikinti, kad ji ir toliau yra įsipareigojusi šiam regionui“, – sako jis.
Rugsėjo pirmąją savaitę Rusijos gynybos ministro pavaduotojas jau lankėsi Malyje ir Burkina Fase, kad patikintų vietos valdžios institucijas, jog Maskva „padarys viską, kas jos galioje, kad joms padėtų“, rašo „The New York Times“ rugsėjo 8 d. paskelbtame tyrime apie „Wagner“ Afrikos „imperijos“ ateitį.
Taigi atrodo, kad J.Jevkurovas ir A.Averjanovas yra pristatomi kaip žuvusio „Wagner“ ldyerio įpėdiniai Afrikoje. Be to, kaip tame pačiame tyrime rašo „The New York Times“, jie taip pat buvo susitikę su kai kuriais likusiais „Wagner“ samdiniais Malyje. Kelios žiniasklaidos priemonės jau pristatė GRU generolą A.Averjanovą kaip „J.Prigožino įpėdinį“ Afrikoje.
Iš tiesų abiejų vyrų profiliai atitinka kai kuriuos iki šiol buvusio „Wagner“ vadovo atliktus vaidmenis.
Pavyzdžiui, gynybos viceministras J.Jevkurovas yra apdovanotas generolas, turintis „neblogą karinę reputaciją“, sako Rusijos užsienio politikos specialistas iš Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje Ivanas Klyszczas. To gali užtekti, kad „Wagner“ samdiniams įkvėptų pagarbą.
Be to, J.Jevkurovas turi gerą taikdario ir derybininko reputaciją, kurią užsitarnavo dirbdamas Ingušijoje, Rusijos Federacijos autonominėje respublikoje, esančioje Didžiojo Kaukazo kalnų masyve. Šiai Rusijos respublikai jis vadovavo nuo 2008 iki 2019 m., kai regione „buvo daugiau smurto nei Čečėnijoje“, sako į šią Rusijos dalį dėmesį sutelkęs I.Klyszczas.
„Kai jis pasitraukė, regionas buvo beveik toks pat saugus, kaip ir visur kitur Rusijoje“, – teigė jis.
Kremliui J.Jevkurovas pasižymi tam tikru diplomatiniu subtilumu, kuris puikiai tinka būti „naujuoju Rusijos vyriausybės santykių veidu bendraujant su šiais Afrikos režimais“, sako Rusijos specialistas Andreasas Heinemannas-Gruderis, Bonos universitete tiriantis privačias sukarintas grupuotes.
A. Averjanovas ir GRU žudikai
Tuo tarpu diplomatinis subtilumas tikriausiai nėra stiprioji A.Averjanovo pusė. Generolas A.Averjanovas geriausiai žinomas dėl to, kad vadovavo liūdnai pagarsėjusiam GRU 29155-ajam padaliniui, kuris specializuojasi slaptose operacijose, tokiose kaip sabotažas ir žmogžudystės.
Šio padalinio šnipai įtariami 2014 m. susprogdinę šaudmenų sandėlį Čekijoje, 2016 m. bandę surengti proserbišką perversmą Juodkalnijoje ir 2018 m. bandę nunuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Kitaip tariant, „(A.Averjanovo) kvalifikacija – rengti specialiąsias operacijas užsienyje. Jis yra „smogikas ir žudikas“, kuriam skambinama, kai reikia tokios paslaugos“, – sako A.Heinemannas-Gruderis.
Kas iš to Afrikos režimams? „A.Averjanovas gali... perimti kai kuriuos režimo saugumo elementus, ir ne tik asmens sargybinių paslaugas, bet ir (savo) specializacijos sritį: represijas ir tikslines žmogžudystes“, – priduria I.Klyszczas.
Tačiau A.Averjanovas yra daugiau nei šaltakraujis žudikas.
„A.Averjanovas yra apdovanotas Afganistano ir Čečėnijos veteranas, taip pat veikė Moldovoje ir Kryme. Kaip ir visi rusų specialiųjų operacijų agentai, jis yra išmokytas imtis iniciatyvos, veikti atsietai nuo viršininkų įsakymų ir užmegzti ryšius su vietiniais sąjungininkais“, – sako Rusijos specialistas, New Lines instituto išorės konsultantas Jeffas Hawnas.
Dėl šios patirties jis yra idealus kandidatas derėtis su vietinėmis karinėmis grupuotėmis, panašiai kaip tai darytų „Wagner“ vadovai, atvykę į naują šalį Afrikoje.
Taigi J.Jevkurovas, įžvalgus politikas, ir A.Averjanovas, šnipinėjimo meistras, atrodo tiek pat skirtingi, kiek ir vienas kitą papildantys. Tačiau abu jie turi vieną bendrą savybę, skiriančią juos nuo vėlionio J. Prigožino: „Jie abu yra patikimi, ištikimi kariai, kurie nėra iš tų asmenybių, iš kurių būtų galima tikėtis „išdykavimo“, – sako J.Hawnas.
„Šiuo metu (Vladimiro) Putino sistemoje lojalumas yra labai galingas pranašumas, – teigė I.Klyszczas. – Tai ypač aktualu bet kuriam asmeniui, siekiančiam pakeisti J.Prigožiną, kuris po nesėkmingo mėginimo sukilti prieš Rusijos gynybos ministeriją birželio mėnesį Rusijos vadovybės akyse tapo išdavystės simboliu.“
Atviresnė oficiali parama
Ar viso to pakanka, kad Kremlius duetui įteiktų „Wagner“ karalystės Afrikoje raktus? Pasak „France 24“ apklaustų ekspertų, jie atliks tam tikrą vaidmenį, bet ne kaip vieninteliai operatoriai. J.Jevkurovas ir A.Averjanovas, kaip Rusijos valstybės atstovai, įkūnija perėjimą nuo pusiau slaptų „Wagner“ vykdytų operacijų ir ryšių prie atviresnių santykių su esamais Afrikos režimais.
„Tai jau nebe hibridinis karas, o oficiali parama. Jie rodo, kad bendravimas su Rusija tęsiasi, bet dabar jau oficialiais kanalais“, – paaiškino A.Heinemannas-Gruderis.
Tačiau tai nereiškia, kad „Wagner“ įkurtos struktūros bus tiesiog absorbuotos Rusijos gynybos ministerijos.
Labai decentralizuotas „Wagner“ modelis vis dar naudingas Maskvai, nes „jį lengviau pritaikyti prie vietinės situacijos. Tai, kas vyksta Malyje, nėra tai, kas vyksta Centrinės Afrikos Respublikoje“, – Teigė R.Moeder.
Situacija Malyje, kur būtina kovoti su terorizmu, turi mažai ką bendro su operacijų pobūdžiu Centrinės Afrikos Respublikoje, kur pagrindinis „Wagner“ tikslas – užtikrinti pelningą kasybos veiklą. „Wagner“ taip pat vykdo propagandos operacijas keliose šalyse ir net valdo alaus daryklą bei degtinės distiliavimo gamyklą Centrinės Afrikos Respublikoje.
Tokia įvairialypė veikla ir hibridinis karas, kai įprastinė taktika maišoma su ardomąja veikla, „reikalauja didesnio sumanumo, nei Rusijos saugumo biurokratija greičiausiai sugeba“, rašo Vašingtono Nacionalinio gynybos universiteto Afrikos strateginių studijų centro direktorius Josephas Siegle'as straipsnyje, paskelbtame portale „The Conversation“.
Galiausiai vis dėlto bus naudinga leisti samdiniams vykdyti tam tikrus veiksmus, kad būtų galima ir toliau neigti oficialų Maskvos dalyvavimą, jei šalyje būtų vykdomi išpuoliai ar represijos.
Taigi J.Jevkurovas ir A.Averjanovas yra svarbi pirmojo Rusijos operacijų Afrikoje reorganizavimo etapo dalis.
„Rusai pradeda mokytis iš ankstesnės patirties su „Wagner“ ir kitomis privačiomis karinėmis bendrovėmis. Galime tikėtis mažesnio savarankiškumo ir aiškaus politinio vadovavimo“, – svarstė A.Heinemannas-Gruderis.
Ir jei Maskvos pažanga perimant operacijų kontrolę yra gana lėta, tai dar ir dėl to, kad „Wagner“ taip pat turi gerai įsitvirtinusių finansinių interesų Afrikoje.
„Egzistuoja (Rusijos) oligarchų ir verslininkų, kurie turėjo naudos iš J.Prigožino verslo ir fiktyvių bendrovių, tinklas, kuriam būtų naudinga jei nusistovėjusi sistema išliktų“, – aiškino R.Moeder. – Todėl Maskva taip pat suinteresuota užtikrinti, kad visi, susiję su „Wagner“ veikla Afrikoje, ir toliau gautų naudos.“
Parengta pagal „France 24“ inf.
