Penktadienį Švedijos ministras pirmininkas, šalies kariuomenės vadas ir policijos vadovas susitiks aptarti, kokį vaidmenį galėtų atlikti kariuomenė.
Tai įvyko po kruvinų 12 valandų, kai Stokholme buvo nušauti du vyrai, o viename į šiaurę nuo sostinės esančiame miestelyje per sprogimą namuose žuvo 25 metų moteris.
„Mes medžiosime gaujas ir jas nugalėsime“, – pažadėjo premjeras Ulfas Kristerssonas.
Kariuomenės vadas Mikaelis Bydenas Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė esąs pasirengęs padėti policijos pastangoms.
Tiksliai neaišku, kaip kariuomenė galėtų įsitraukti, tačiau ankstesnės diskusijos rodo, kad kariai gali perimti tam tikras policijos pareigas, taip sudarydami sąlygas pareigūnams atlaisvinti išteklius kovai su nusikalstamumu.
Kai kurie kritikai siūlomas priemones apibūdino kaip paviršutiniškas, teigdami, kad jomis kovojama ne su pagrindinėmis smurto priežastimis, o su jo simptomais.
Šį mėnesį per gaujų smurtą jau žuvo 12 žmonių – tai didžiausias skaičius nuo 2019 m. gruodžio, skelbia „Dagens Nyheter“.
Švedijos žiniasklaida naujausią smurto bangą sieja su konfliktu gaujos viduje, žinomos kaip „Fokstroto“ tinklas, kurią sukrėtė nesutarimai ir kuri suskilo į dvi konkuruojančias grupuotes.
U.Kristerssonas tvirtino, kad Švedija nieko panašaus anksčiau nėra mačiusi ir kad „jokia kita šalis Europoje“ nepatiria tokios situacijos.
Jis pabrėžė, kad visoje šalyje smurto aukomis vis dažniau tampa vaikai ir nekalti praeiviai.
Per naktį įvykusį sprogimą Fullero mieste, esančiame maždaug už 80 km į šiaurę nuo Stokholmo, žuvo moteris, kuri, kaip manoma, buvo su organizuotu nusikalstamumu susijusio asmens kaimynė.
Ji nuėjo miegoti „visiškai eilinį vakarą, bet taip ir nepabudo“, sakė ministras pirmininkas.
Keliomis valandomis anksčiau į pietus nuo sostinės esančiame Jordbro mieste per susišaudymą žuvo dvidešimtmetis vyras, pranešė visuomeninis transliuotojas SVT.
Atskirai apie 19 val. vietos (17 val. Grinvičo) laiku netoli Stokholmo sporto aikštyno, kuriame buvo pilna žmonių, buvo nušautas 18-metis, pranešė SVT.
Praėjusiais metais Švedijoje per šaudynes žuvo daugiau kaip 60 žmonių – daugiausia per visą istoriją, o šie metai turėtų būti tokie pat arba dar blogesni.
2021 m. paskelbtoje oficialioje vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad Švedijoje kasmet per šaudymus žūsta keturi iš milijono gyventojų – palyginti su 1,6 žmogaus iš milijono visoje Europoje.
Policija smurtą sieja su prasta imigrantų integracija, didėjančiu atotrūkiu tarp turtingųjų ir vargšų bei narkotikų vartojimu.
Praėjusiais metais į valdžią atėjusi U.Kristerssono centro dešiniųjų mažumos vyriausybė, remiama prieš imigraciją nusistačiusių Švedijos demokratų, kol kas nesugebėjo sustabdyti smurto.
Ketvirtadienį premjeras teigė, kad sieks daugiau priežiūros, griežtesnių bausmių už ginklų įstatymų pažeidimus, griežtesnių deportacijos įgaliojimų ir sustabdymo bei paieškos zonų, ir pridūrė, kad mokėsi iš Niujorko mero po praėjusią savaitę įvykusio vizito šiame mieste.
„Viskas yra svarstoma“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Tačiau vienas bendruomenės organizatorius BBC pasakojo esąs „labai nusivylęs“ šiais planais ir teigė, kad juose nesprendžiamos pagrindinės socialinės problemos.
Su „Amnesty International“ susijusios grupės „Kollektiv Sorg“ vadovė Sakariya Hirsi ragino imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su vaikų skurdu ir skirti daugiau lėšų jaunimo klubams, bendruomenių tarnyboms ir sporto centrams.
Jis teigė, kad U.Kristerssono kalboje trūko „konkrečių priemonių, skirtų tiems, kurie kenčia nuo traumų ir netekčių, ypač vaikams, kurių sielvartą ir skausmą mes, kaip visuomenė, turime pakelti ir spręsti“.
Parengta pagal BBC inf.
