Suskaičiuoti beveik visi balsavimo biuleteniai, o buvusio premjero Roberto Fico vadovaujama partija „Smer-SD“ turi 23,3 proc. balsų.
Ji nugalėjo centristų partiją „Progresyvi Slovakija“, už kurią balsavo apie 17 proc. rinkėjų.
R. Fico, kuriam 59-eri, žada, kad Slovakija nebesiųs „nei vieno šovinio“ į Ukrainą ir ragina gerinti santykius su Rusija.
Apžvalgininkai prognozuoja, kad R. Fico vyriausybė gali drastiškai pakeisti Slovakijos užsienio politiką, kuri taptų panaši į Vengrijos, kur vadovauja premjeras Viktoras Orbanas.
„Smer-SD“, gali gauti 42 mandatus 150 vietų turinčiame parlamente, todėl jiems reiktų partnerių norint suformuoti koaliciją.
Kairiųjų pažiūrų partija „Hlas-SD“ yra viena iš potencialių koalicijos partnerių. Ji buvo įkurta 2020 metais grupei „Smer“ parlamentarų atskilus nuo R. Fico partijos, o dabar gali laimėti 27 vietas parlamente.
Šiai partijai vadovauja Peteris Pellegrinis, tapęs Slovakijos premjeru 2018 m., po to, kai R. Fico turėjo atsistatydinti per visą šalį apėmusius protestus dėl žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo.
J. Kuciakas atskleidė ryšius tarp Italijos mafijos ir R. Fico vyriausybės, o šis paskutinis jo straipsnis buvo išleistas jau po nužudymo.
Nors P. Pellegrinis sakė, kad turėti du buvusius premjerus vienoje vyriausybėje nėra labai gera mintis, bet pridėjo, kad tokia koalicija nėra neįmanoma.
Prieš šių dviejų politinių jėgų gali prisidėti ir Slovakų nacionalinė partija (SNS), kuri gali užsitikrinti 10 mandatų. Tokia koalicija turėtų 79 vietas parlamente.
R. Fico jau dukart anksčiau buvo suformavęs vyriausybę su SNS, kuri taip pat prieštarauja karinei paramai Ukrainai.
Iki šiol Slovakija buvo viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Europoje skaičiuojant pagal BVP santykį.
Rinkimų kampaniją lydėjo ypač daug dezinformacijos talpinamos internete, kuri dažnai buvo nukreipta prieš „Progresyvios Slovakijos“ pirmininką Michalą Šimečką, Europos Parlamento vicepirmininką.
2022 m. „Globsec“ atlikti tyrimai parodė, kad dauguma slovakų tiki populiariomis sąmokslo teorijomis.
Slovakija tapo nepriklausoma 1993 m., po taikaus atsiskyrimo nuo Čekijos. Nors dauguma slovakų turėjo patirties su komunistų režimu, kuris valdytas iš Maskvos, tačiau daugelis jų vis tiek balsuoja už populistus, kuriems artimas Kremliaus požiūris.
