Paskutinėmis valandomis įstatymo projektą pasiūlė Atstovų rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy. Jeigu jis nebūtų priimtas, milijonai viešojo sektoriaus darbuotojų nedirbtų ir negautų atlyginimų, o taip pat sustotų ir dalis šalies funkcijų – nuo karinių, iki maisto paramos ar federalinės politikos.
Vyriausybės uždarymo grėsmę sukėlė nedidelė griežto kurso besilaikančių respublikonų grupė, nepaisiusi partijos vadovybės, prieštaravusi įvairiems laikiniems finansavimo pasiūlymams bei siekusi didesnio išlaidų mažinimo. JAV prezidentas Joe Bidenas sukritikavo respublikonus Atstovų rūmuose, kad šie nesilaikė įsipareigojimų dėl išlaidų lygio, kuris buvo sutartas su Baltaisiais rūmais daug anksčiau. Be to, kritikos iš prezidento jie sulaukė ir už tai, kad į įstatymą neįtraukė punktų dėl paramos Ukrainai.
Pritardama susitarimui dėl išlaidų, JAV vyriausybė padarė tai, ką šiais metais darė sąlyginai retai: priėmė įstatymo projektą arba rezoliuciją. Nuo šio Kongreso darbo pradžios sausio mėnesį iki šios laikinos priemonės, kuria siekiama išlaikyti vyriausybės darbą, buvo priimta tik 14 įstatymų projektų ir rezoliucijų. Tai mažiausias skaičius per pastaruosius 50 metų. Nuo 1973 m. iki rugsėjo 25 d. Kongrese, kai Atstovų rūmus ir prezidentūrą kontroliavo skirtingos partijos, buvo priimama vidutiniškai apie 70 įstatymų projektų ar rezoliucijų.
Kadangi šis įstatymas projektas, kad išlaikytų vyriausybės darbą, buvo svarstomas skubos tvarka, jam priimti reikėjo dviejų trečdalių visų narių paramos. Jį palaikė mažiau nei 60 proc. Atstovų Rūmų respublikonų. K. McCarthy pavyko jį prastumti tik todėl, kad už jį balsavo 209 Atstovų Rūmų demokratai arba kitaip – daugiau nei 99 proc. jų frakcijos narių.
„Akivaizdu, kad abiem partijoms, bent jau didžiajai jų narių daliai, prioritetas buvo išvengti vyriausybės uždarymo ir, nepaisant to, kad paskutiniai pasiūlymai, kurie buvo pateikti, ir galiausiai priimti, dėl įvairių priežasčių galėtų būti kritikuotini tiek respublikonų, tiek demokratų, siekis išvengti vyriausybės uždarymo nusvėrė viską. Iš esmės tai sąlygoja situaciją, kai respublikonai, dominuodami Atstovų rūmuose, visgi tapo priklausomi nuo savo oponentų demokratų ir jų balsų. Tik to dėka sprendimas žemesniuose Kongresų rūmuose (Atstovų rūmuose) galiausiai buvo priimtas“, – susiklosčiusią situaciją JAV Kongrese komentavo L. Kojala.
Grasinimai nušalinimu
Tačiau K. McCarthy susilaukė pasipiktinimo ir iš griežtosios linijos besilaikančių respublikonų. Vienas iš jų – Mattas Gaetzas – sekmadienį pareiškė, kad teiks siūlymą nušalinti Atstovų rūmų pirmininką, nes grėsus JAV vyriausybės uždarymui šis sudarė susitarimą su demokratais, taip palaikydamas ligšiolinį išlaidų lygį. Anot M. Gaetzo, K. McCarthy kėdė nesuklibės nebent tokiu atveju, jei demokratai jį užstos. „Dabar jie veikiausiai tai ir darys“, – sakė kongresmenas.
L. Kojala priminė, kad K. McCarthy Atstovų rūmų pirmininku tapo po labai ilgo ir dramatiško politinio proceso, kuris šių metų pradžioje buvo paralyžiavęs žemųjų Kongreso rūmų darbą, todėl tokia kraštutinių respublikonų kritika nestebina. 2023 m. pradžioje K. McCarthy pergalės vos nesužlugdė dešiniojo sparno sukilimas partijoje. Tuometinėje kovoje buvo surengta daugiau balsavimo turų nei per bet kuriuos pirmininko rinkimus nuo pilietinio karo laikų.
„Klausimas, kaip pats K. McCarthy įsivaizduoja savo ateitį, nes yra akivaizdu, kad jis gali bandyti toliau rikiuotis su opozicine demokratų partija ir tikėtis, kad jų balsų dėka bei didesnės dalies respublikonų, kurie galbūt yra nuosaikesni, jis išliktų poste. Kitaip tariant, nebūtų priklausomas vien nuo respublikonų. Tai konstatuotų, kad ši partija yra skilusi į kelias dalis ir jis ieško konsensuso kitoje partijoje“, – sakė politologas.
Naujajame Džersyje įsikūrusio Monmuto universiteto neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių – 64 proc. teigė, jog svarbiau siekti kompromiso, kad vyriausybė veiktų, nei laikytis partijos principų, net jei tai reikštų uždarymą – 31 proc.
Tačiau respublikonų nuomonės šiuo klausimu gerokai labiau išsiskyrė: 50 proc. respondentų manė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama kompromisui, o 46 proc. – principams. Ši apklausa atskleidė, kad respublikonų rinkėjų pažiūros nuo demokratų žymiai skiriasi, kurių 76 proc., kaip parodė apklausa, pasisakė už kompromisą, o 21 proc. – už principų laikymąsi. Griežtosios linijos respublikonai Atstovų rūmuose galimai elgiasi taip, nes kalba didelės dalies respublikonų bazės vardu, kuriuos atstovauja.
„Dabartinėje situacijoje, kai šalis yra tokia poliarizuota ir rinkėjai taip stipriai susisaistę su viena ar kita partija ir kitą pusę mato kaip priešininką, tai nėra pats lengviausias kelias K. McCarthy. Kol kas, atrodo, kad jo pozicija yra pakankamai stabili kiek tik gali būti kontekste, kuriame apskritai jis buvo išrinktas. Jis visada buvo tokioje situacijoje, kai gali bet kurią akimirką prarasti savo poziciją, ir tai iš esmės greičiausiai nėra pasikeitę“, – apie Atstovų rūmų pirmininkui išsakytus grasinimus kalbėjo L. Kojala.
Kur parama Ukrainai?
Nors JAV Prezidentas Joe Bidenas gyrė, kad įstatymų leidėjai sugebėjo pasiekti susitarimą, jis taip pat pripažino, jog jame trūksta naujo finansavimo Ukrainai. Nepaisant trūkumų, jis pažadėjo, kad Vašingtonas nuo Kijevo nesitrauks. Paklaustas, kas sutrukdė į susitarimą įtraukti punktus dėl paramos Ukrainai, RESC vadovas L. Kojala teigė, kad tai sąlygojo kelios priežastys.
„Visų pirma, dalis respublikonų, kurie yra pakankamai linkę į konfrontaciją, akivaizdu, kad nenorėjo, jog parama Ukrainai būtų bent jau laikinojo biudžeto dalimi. Tai sąlygojo Atstovų rūmų pirmininko sprendimą galiausiai neįtraukti šio aspekto į pateiktą planą, kuris galiausiai buvo priimtas. Antras aspektas, panašu, kad ypač respublikonai tiesiogiai sieja klausimus, susijusius su tolimesniu Ukrainos finansavimu, su JAV sienos su Meksika saugumo užtikrinimo ir imigracijos politikos problematika.
Kitaip tariant, respublikonai nori spausti demokratus parodant, kad tolesnė parama Ukrainai taptų įmanoma tik tuo atveju, jeigu būtų griežtinama patenkančiųjų į šalį kontrolė, apribojama imigracija, būtų daugiau pareigūnų valstybės pasienio ruože, stabdančių nelegalius imigrantus, peržiūrima nelegalių imigrantų deportacijos politika ir panašiai“, – pažymėjo L. Kojala.
Pasak jo, jei šie punktai nėra užtikrinami, didelė dalis Atstovų rūmų respublikonų balsuoja prieš paketą. Dėl šios priežasties ir dabartinis susitarimas nebuvo įmanomas. Politologas neatmeta, kad migracijos klausimai yra svarbūs ir Demokratų partijos atstovams.
„Iš principo atrodytų, kad abi partijos sutartų dėl to, kad reikia užtikrinti sienos kontrolę, bet skiriasi konkrečios priemonės ir dėl to mes neturime bendros JAV imigracijos politikos, turime tik atskirus jos dėmenis, kuriuos pasiūlo viena ar kita partija, ir kurie nevirsta ilgalaike strategija. Dabartinė situacija tokia, kad turbūt įmanoma, jog abi partijos pasiektų tam tikrą konsensusą dėl būtinųjų priemonių, kurios užtikrintų bent jau artimiausiu metu sumažėjusius srautus, bet tai pareikalautų papildomo laiko. Akivaizdu, kad JAV vyriausybės uždarymo kontekste, kai iki to buvo skaičiuojamas valandos, tokia diskusija negalėjo įvykti“, – teigė politologas.
JAV prezidentas J. Bidenas anksčiau Kongreso paprašė Kijevui skirti 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų). Rugsėjo 26 d. Senato paskelbtu trumpalaikiu sprendimu skirta tik 6,1 mlrd. dolerių (5,7 mlrd. eurų) karinei ir humanitarinei pagalbai.
„Iš kai kurių respublikonų girdėti teiginių, kad reikėtų svarstyti didelį paketą Ukrainai, kuris leistų po kelių mėnesių išvengti diskusijos pasikartojimo, nes žinome, kad J. Bidenas siūlė Ukrainai skirti 24 mlrd. JAV dolerių, bet to būtų pakakę tik maždaug 100 dienų ir tai būtų buvęs tik laikinas sprendimas. Kai kurie respublikonai šiuo metu sako, kad reikėtų svarstyti apie paketą, kuris yra 60–70 mlrd. JAV dolerių vertės. Jeigu tas paketas būtų susietas su papildoma sienos kontrole, nes tai yra klausimas, susijęs su JAV problematika, ir dar pavyktų pasiekti konsensusą, tokiu atveju jis galėtų būtų užtikrintas Ukrainai.
Aišku, tam prireiks laiko, dabar rezervai Ukrainai yra beveik išsekę. Pentagonas kalba apie 35 mlrd. dolerių, kurie dar gali būti papildomai panaudoti paramai Ukrainai. Nebus taip, kad nuo dabar parama Ukrainai sustos. Bet aišku, kol nebus priimtas sprendimas dėl naujojo didesnio ar mažesnio ilgalaikio paramos paketo, tol ši situacija išliks kontraversiška, ypatingai artėjant kitiems metams – prezidento rinkimų metams. Diskusijos kontraversija, ko gero, tik aštrės ir Ukrainos siekis būtų, kad tos paramos paketas būtų kiek įmanoma didesnis, kad šis klausimas vėl negrįžtų į darbotvarkę“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Kijevas bendradarbiauja su partneriais Vašingtone, siekdamas užtikrinti, kad į biudžetą, kurį Kongresas svarstys per ateinančias 45 dienas, būtų įtrauktos naujos lėšos, skirtos padėti Ukrainai atsilaikyti prieš Rusiją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad šiuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų biudžete yra apie 1,6 mlrd. JAV dolerių (maždaug 1,52 mlrd. eurų) dolerių gynybos pramonei ir 1,23 mlrd. dolerių (maždaug 1,17 mlrd. eurų) tiesioginei biudžetinei paramai, taip pat lėšų humanitariniams ir energetikos projektams.
Visuomenės reakcija
Amerikiečių žinių stoties CNN korespondentai Kijeve, siekdami suprasti dalies ukrainiečių nuotaikas paskelbus apie JAV priimtą įstatymą, į kurį nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, apklausė keletą miesto gyventojų. Kai kurie iš jų situaciją Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmuose įvardijo, kaip papildomą triukšmą, ir teigė, kad yra gana optimistiškai nusiteikę dėl Vašingtono paramos Kijevui.
„Tai yra Amerikos vidaus žaidimai. O Ukraina yra šių diskusijų – šio vidaus karo – įkaitė, – sekmadienį CNN žurnalistams sakė ukrainiečių kariškis Volodymyras Kostiakas. – Amerikos strateginiai interesai yra tokie dideli, kad Ukraina yra jų dalis. Ir aš manau, kad vidaus politinė kova negali taip smarkiai paveikti pagalbos Ukrainai. Bus tam tikrų klaidų, bet jos bus nereikšmingos“.
Optimistiškai nusiteikę buvo ir CNN žurnalistų pakalbinti anglų kalbos mokytoja Natalija ir verslininkas Serhijus Krasnošokai „Taip, mes matėme naujienas, bet manome, kad pagalba Ukrainai vis tiek bus suteikta, – sakė jie. – Labai to tikimės. Ir, žinoma, būsime dėkingi už bet kokią pagalbą. Kuo daugiau, tuo geriau.“
Tačiau kai kurios apklausos rodo, kad visuomenės nuomonė dėl paramos Ukrainai keičiasi. Apklausa, atlikta pirmosiomis invazijos dienomis 2022 m. vasarį, parodė, kad 62 proc. apklaustųjų manė, jog JAV turėjo padaryti daugiau. Rugpjūtį CNN atliktos apklausos duomenimis, dauguma amerikiečių nepritaria tam, kad Kongresas suteiktų papildomą finansavimą Ukrainos kovai su Rusija, o visuomenės nuomonės dėl to, ar JAV jau padarė pakankamai, išsiskyrė.
L. Kojalos teigimu, vertinant bendras apklausas, didžioji dalis JAV gyventojų palaiko Ukrainą ir toliau remia tiek finansinę, tiek karinę paramą karo niokojamai šaliai.
„Tačiau tų, kurie teigia, kad remia ilgalaikę paramą Ukrainai, šiek tiek sumažėjo, o tų, kurie prieštarauja, dalis iš esmės yra tokia pati, kaip ir tų, kurie palaiko tolimesnį Ukrainos rėmimą. Kitaip tariant, respublikonų partijos gretose skilimas į dvi dalis visgi jis yra įvykęs ir tai be abejo apsunkina diskusijas, nes ilgainiui tokių didelių paramos paketų svarstymas gali tapti šiek tiek sudėtingesnis, net jeigu bendrai visos šalies gyventojai būtų linkę ir toliau remti Ukrainą.
Ypatingai respublikonų partijoje abejonių yra atsiradę vis daugiau – ne tik politikų tarpe, bet ir jų rėmėjų įvairiose valstijose. Tai atspindi bendrą tendenciją – poliarizaciją. Partijos labai retai kada geba tarpusavyje bendradarbiauti priimant sprendimus, o dažniausiai balsuoja pagal partinę priklausomybę. Kitaip tariant, nesvarbu koks yra klausimas, Atstovų rūmų respublikonai prieštarauja toms idėjoms, kurias siūlo opozicija ir atvirkščiai“, – pabrėžė politologas.
Politologas pažymi, kad poliarizacija apsunkina galimybes ieškoti sąlyčio taškų. Kita problema, kuri apsunkina sprendimų priėmimą JAV Atstovų rūmuose ir Senate – nei viena partija neturi aiškaus dominavimo.
„Tokiame kontekste ieškoti sąlyčio taškų tampa dar sudėtingiau ir dažnai turime situaciją, kai vienas, du ar keli politikai gali blokuoti sprendimų priėmimo procesą ir apsunkinti situaciją, kuriose tas sprendimas bent teoriškai galėtų būti priimtas net ir esant partijos susitarimui. Bet vienam ar keliems žmonėms prieštaraujant procesas nejuda į priekį.
Sudėjus visa tai į bendrą visumą, aišku, kad labai dažnai yra kalbama, kad poliarizuota Amerikos Valstijų politinė sistema, apie sistemą, kuria yra nusivylusi didelė dalis gyventojų. <...> Tai kelia svarstymus, kokia galėtų būti tos politinės sistemos ateitis, nes ji atrodo labai stipriai įsitempusi ir be aiškaus būdo, kaip padaryti ją efektyvesnę“, – sakė L. Kojala.
