Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas Matas Baltrukevičius „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad tokie rinkimų rezultatai nėra tik nuovargio nuo karo išdava, kas dažnai pabrėžiama Vakaruose.
„Karas yra tik viena pusė, nes iš esmės reikėtų pradėti nuo to, kad Slovakijos visuomenė yra gana rusofiliška. Tarptautinė žiniasklaida buvo pasigavusi tuos faktus, kad net 51 proc. slovakų mano, kad dėl karo kalta Ukraina ir Vakarai, teigiama ir kad JAV kelia pavojų Slovakijos saugumui. Sakyčiau, kad čia reiktų kalbėti ne tiek apie tai, ką kalbame Vakarų Europoje, kad atsirado nuovargis nuo paramos Ukrainai, bet daugiau apie bendrąsias Slovakijos visuomenės nuostatas“, – nurodė pašnekovas.
Pasak jo, R. Fico partijos sėkmė užkoduota ne tik užsienio politikoje. Pagrindinė alternatyva šiai partijai buvo progresyvi partija. Slovakija yra konservatyvi valstybė. Pavyzdžiui, vienas iš progresyvios partijos „Pažangiosios Slovakijos“ pažadų buvo vienalytė santuoka, partija orientavosi į jaunimą, nemokėjo kalbėtis su provincija, natūralu, kad konservatyvūs rinkėjai ieškojo kito pasirinkimo.
Politikos eksperto teigimu, slovakų nesužavėjo ir pasirinkta „Pažangiosios Slovakijos“ asmenybė. Jai vadovauja Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Michalas Šimečka. Jis matomas kaip siekiantis glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga. Visgi, M. Šimečka „neturėjo vadovaujamo darbo patirties, dirbo žiniasklaidoje ir universitetuose, šie dalykai taip pat daug ką lėmė“, – apie pagrindinį R. Fico priešininką kalbėjo M. Baltrukevičius.
Pašnekovas priminė ir tai, kad R. Ficas valdžioje buvo dešimtmetį, politikas buvo vienas iš nedaugelio Europos Sąjungos lyderių, kuris jau po Krymo aneksijos vyko į Maskvą ir susitiko su Putinu. Visgi, visiškai sulyginti Fico Slovakijos ir Orbano Vengrijos negalime, „jis nebuvo iš tų, kurie blokavo ar prieštaravo sankcijoms“.
Tačiau rinkiminė kampanija nubrėžė kiek kitus pažadus. R. Ficas deklaravo, kad nei vienas šovinys daugiau nekeliaus į Ukrainą, sankcijos yra nereikalingas, reikia siekti taikos ir derybų, kad Ukrainos narystė NATO sukeltų trečią pasaulinį karą, Ukraina dėl korupcijos nėra pasiruošusi tapti Europos Sąjungos nare, o Volodymyras Zelenskis yra grėsmė Slovakijos interesams. „R. Ficas yra minėjęs, kad jei Putinas lankytųsi Slovakijoje, tai jis nebūtų areštuotas. Linija pasirinkta labai aiški, bet kartu tai ir geras suvokimas, kokios nuotaikos šiuo metu yra visuomenėje, kaip jas galima dar pakurstyti kalbomis apie trečiąjį pasaulinį karą“, – nurodė M. Baltrukevičius.
Pasak jo, išnaudojama ir imigracijos tema. „Potencialiai, kur Slovakijos valdantieji turės panašių problemų Europos Sąjungoje kaip Lenkija ar Vengrija yra imigracijos tema. R. Ficas labai garsiai kalba, kad reikia įvesti sienos su Vengrija kontrolę ir nurodyti, kad imigracija yra didelis blogis, su kuriuo reikia rimtai kovoti. Skeptiškai žiūri į LGBT teises, nors čia greičiausiai tiesiog nesistums projektai į priekį, kurie keistų situaciją, bet regreso irgi nebus. Na, ir vėlgi, korupcija ilgą laiką buvo šalies problema. 40 asmenų R. Fico partijoje yra nuteisti, dar apie 130 tyrimų vyksta. Pačiam R. Ficui buvo pateikti kaltinimai, tik nepavyko panaikinti jo teisinės neliečiamybės. Dabar jis žada, kad kriminalinės policijos vadovas ir specialus korupcinių nusikaltimų tyrėjas, tai yra institutas, kurį įsteigė buvę valdantieji, kad dabar tie asmenys bus nušalinti. Tai šie dalykai turbūt sukels nemažą tarptautinį šurmulį“, – sakė ekspertas.
Europos Sąjungoje matome vis skeptiškesnį požiūrį į Kiniją, o R. Ficas ir pagrindiniai koalicijos partneriai ryšius su Kinija stiprins. Visgi, po rinkimų R. Ficas kalbėjo, kad užsienio politikos prioritetai nesikeis, nes šalis yra Bendrijos narė. „Žiūrint į ankstesnių kadencijų patirtį, labai tikėtina, kad bus geras pasirinkimas į užsienio reikalų ministrus. Kad ir kaip būtų vidaus politikoje, bet paprastai buvo stengiamasi, kad būtų gal mažiau lojali partijai asmenybė, bet tikrai stiprus diplomatas, kuris būtų gerbiamas tarptautinėje arenoje“, – pažymėjo M. Baltrukevičius.
Šaknų Slovakijos norui rinktis prorusišką kelią ekspertas pataria ieškoti dar 19 amžiuje. „Tuo metu Rusija buvo matoma kaip stipriausia slaviška šalis, slavų identiteto gynėja. Iš to ir kildinamas palankus požiūris į Rusiją. Na, ir, žinoma, antrojo pasaulinio karo istorija. R. Ficas labai bando tą naratyvą palaikyti, kuris yra populiarus, kad iš esmės Sovietų Sąjungos Raudonoji armija išvadavo Slovakiją ir jai turime būti dėkingi. Jis ir vienoje savo kalboje sakė, kad laisvė visada ateina iš Rytų, o karas iš Vakarų“, – teigė analitikas.
Rusija taip pat nepraleidžia progos aktyviai įsitraukti į Slovakijos gyvenimą. „Rusijos ambasada, atsižvelgiant į tai, kad tai yra ne pati didžiausia šalis Europoje, veikia labai aktyviai visomis prasmėmis, ir socialiniuose tinkluose aktyvi, ir turbūt neatsitiktinai. Šalis gal ir nedidelė. Kaip, kad vieno autoriaus nuomone buvo dėstoma leidinyje Politico, kad dėmesio per daug kreipiame į Slovakija, o ji išties pilka ir nereikšminga šalis bus po rinkimų. Rusijos skaičiavimai yra kiti. Šalis nėra pati didžiausia ir įtakingiausia, bet jeigu sugebame paveikti kažkiek viešąją nuomonę, tai jau vis tiek yra didelis laimėjimas“, – laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas M. Baltrukevičius.
