Kai Boubacaras Touré ir jo kambario draugai išgirdo staigų griausmingą trenksmą šalia savo buto, jie pamanė, kad tai žemės drebėjimas. Bet tada jie atidarė virtuvės, kurioje ruošė vakarienę, langus ir vienas iš jų sušuko: „Nukrito autobusas“.
„Nubėgome į tą vietą, kur degė autobusas, ir išgirdau moterį, kuri šaukė: „Mano kūdikis, mano kūdikis“, – pasakojo 27 metų Boubacaras iš Gambijos.
„Man pavyko ištraukti ją pro langą, o tada ištraukiau jos sūnų, kuris buvo smarkiai apdegęs, bet vis dar gyvas“, – pridūrė jis.
Antradienio vakarą autobusas, vežęs turistus po dienos, praleistos Venecijos istoriniame centre, važiavo judria estakada, kai staiga nuvažiavo nuo kelio. Jis pramušė atitvarus ir nuskriejo kelis metrus link geležinkelio bėgių, kur užsiliepsnojo.
Žuvo mažiausiai 21 žmogus. Dauguma iš 15 sužeistųjų tebėra reanimacijoje. Kai kurie iš nukentėjusiųjų buvo vaikai, įskaitant kūdikį.
Venecijos mero biuro duomenimis, tarp žuvusiųjų yra septynių šalių, įskaitant Ukrainą, Vokietiją, Rumuniją ir Portugaliją, piliečių.
Boubacaras pasakojo, kaip jis griebė iš autobuso gesintuvą, kad padėtų numalšinti liepsnas, tačiau to nepakako.
„Praeiviai man duodavo kitų gesintuvų, bet niekas nepadėjo, teko laukti ugniagesių, – prisimena jis. – Taigi patraukiau kitus į saugią vietą, moterį, vyrą ir vaiką. Žmonėms iš galvų bėgo kraujas, jo buvo tiek daug“.
Kartu su juo buvo jo kambario draugas Odionas Eboigbe iš Nigerijos, kuris traukė kitus žmones iš suniokotos transporto priemonės nuolaužų.
„Mums pavyko išgelbėti daugelį, bet, deja, kiti žuvo“, – sako jis.
„Neišsigandau, negalvojau apie savo saugumą, nes mačiau žmones su praskeltomis galvomis. Šiandien kolegos manęs paklausė: „Ką tu sau galvojai eidamas link liepsnų?“ Pasakiau jiems, kad tiesiog turėjau išgelbėti moteris ir vaikus“, – pridūrė O.Eboigbe.
Atvykę gelbėtojai kelias valandas gesino liepsnas ir teikė pagalbą sužeistiesiems.
Gaisras buvo toks stiprus, kad norint nustatyti kai kurių žuvusiųjų tapatybę, teks naudoti DNR mėginius.
Toje vietoje ant viaduko, kur autobusas padarė paskutinį katastrofišką posūkį, apsauginiai turėklai buvo pramušti, o ant asfalto guli stiklo šukės.
Valdžios institucijos teigia, kad nebuvo jokių staigaus autobuso stabdymo požymių. Iš tiesų, vaizdo kamerose, užfiksuotose prieš avariją, matyti, kaip transporto priemonė tolygiai kyla ant viaduko, tada akivaizdžiai sulėtėja ir nepaaiškinamai atsitrenkia į atitvarus ir nuvažiuoja į šoną.
Vairuotojas Alberto Rizzotto autobusų bendrovėje dirbo septynerius metus. Valdžios institucijos teigia, kad labiausiai tikėtina priežastis yra ta, jog jam kilo staigių sveikatos problemų, dėl kurių jis prarado kontrolę. Paskutiniame savo „Facebook“ įraše jis teigė, kad „važiuoja maršrutiniu autobusu į Veneciją“.
Į Veneciją iš užsienio pradėjo atvykti aukų giminaičiai. Tarp nukentėjusiųjų yra Ukrainos, Vokietijos, Kroatijos ir Ispanijos piliečių.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp jų yra du 7 ir 13 metų broliai vokiečiai, netekę abiejų tėvų. Autobusu keliavo „ištisos šeimos, seneliai, anūkai, sutuoktiniai“, sakė Chiara Berti iš Angelo di Mestre ligoninės.
Dėl šios tragedijos jau kilo klausimų apie estakados užtvarų būklę – jos buvo akivaizdžiai surūdijusios ir pasenusios.
Eismo įvykių aukų asociacijos vadovas Domenico Musicco pavadino ją „išpranašauta tragedija“.
„Italijos kelių priežiūra yra prasta. Per mažai investuojama į kelių saugumą. Apskaičiuota, kad 30 proc. eismo įvykių įvyksta būtent dėl to“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Venecija paskelbė trijų dienų gedulą dėl tragedijos, kuri giliai sukrėtė šį miestą.
Boubacaras ir Odionas prasitarė, kad nuo avarijos jie dar nemiegojo.
Iš nuolaužų žmones traukę jaunuoliai kuklinasi bei kiek nejaukiai sureaguoja į faktą, kad nuo šiol bus vadinami didvyriais.
„Jei gelbėdamas žmones tampi didvyriu, tada galbūt, – sako Boubacaras. – Bet kai žmogui reikia pagalbos, nes jis miršta, negali tiesiog nueiti šalin.“
Parengta pagal BBC inf.
