Buvusio premjero Roberto Fico vadovaujama „Smer“ („Kryptis – socialinė demokratija“) gavo 22,9 proc. balsų ir nugalėjo centristų partiją „Progresyvi Slovakija“, už kurią balsavo 17,9 proc. rinkėjų.
Apžvalgininkai prognozuoja, kad 59 metų R.Fico vyriausybė gali drastiškai pakeisti 5,4 mln. gyventojų turinčios Slovakijos užsienio politiką, kuri taptų panaši į Vengrijos, diriguojamos prorusiško premjero Viktoro Orbano.
Šis iškart pasveikino rinkimų laimėtojus, socialiniame tinkle „X“ parašęs: „Visada gera dirbti drauge su patriotu. Laukiu to!“
Teks burti koaliciją
Slovakijos ministro pirmininko pareigas R.Fico yra ėjęs daugiau negu dešimtmetį – iš pradžių 2006–2010 m., o po to 2012–2018 m.
Jis buvo priverstas atsistatydinti 2018 m. kovą po kelias savaites trukusių masinių protestų dėl žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo. J.Kuciakas atskleidė šalies elito korupciją, įskaitant asmenis, tiesiogiai susijusius su R.Fico ir jo partija „Smer“.
Vis dėlto „Smer“ turės tiktai 42 mandatus 150 vietų parlamente, todėl privalės ieškoti partnerių norint suformuoti valdančiąją koaliciją. Viena potencialių bendražygių yra kairiųjų pažiūrų partija „Hlas“, įkurta 2020 m. grupei „Smer“ parlamentarų atskilus nuo R.Fico partijos. Ji pelnė 15 proc. balsų ir gaus 27 mandatus.
„Hlas“ lyderis yra Peteris Pelligrini, tapęs Slovakijos vyriausybės vadovu 2018 m., kai atsistatydino R.Fico. Nors P.Pelligrini sakė, kad turėti du buvusius premjerus vienoje vyriausybėje nėra labai gera mintis, neatmetė, jog susitarimas įmanomas.
Prie šių dviejų politinių jėgų gali prisidėti ir ultranacionalistinė Slovakų nacionalinė partija (SNS), užsitikrinusi 10 mandatų. Tokiu atveju koalicija parlamente iš viso turėtų 79 vietas.
„Progresyviai Slovakijai“ atstovaus 32 parlamentarai. Šios partijos vadovas Michalas Šimečkas yra Europos Parlamento vicepirmininkas.
Į Rusiją žiūri palankiai
Per rinkimų kampaniją R.Fico žadėjo, kad jam laimėjus Slovakija nebesiųs nė vieno šovinio į Ukrainą, ir ragino gerinti santykius su Rusija.
„Slovakija ir Slovakijos žmonės turi didesnių problemų negu Ukraina“, – paaiškėjus balsavimo rezultatams sekmadienį pareiškė „Smer“ lyderis.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, su ja besiribojanti Slovakija tapo viena ištikimiausių ir didžiausių Kijevo rėmėjų Europoje skaičiuojant pagal bendrojo vidaus produkto santykį. Slovakija buvo pirmoji valstybė, nusiuntusi Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų ir priėmusi per 100 tūkst. pabėgėlių.
Tuo metu R.Fico pabrėžė, kad Ukraina yra didelė tragedija visiems, ir skatino pradėti taikos derybas: „Tolesnės žūtys niekam nepadės.“ Jis net yra kaltinęs „Ukrainos nacius ir fašistus“ išprovokavus Vladimirą Putiną pradėti įsiveržimą, pakartodamas melagingą naratyvą, kuriuo Kremliaus šeimininkas pateisino savo karą.
Tikindamas, kad Slovakijos užsienio politikos prioritetai nesikeis, nes šalis yra ES narė, R.Fico pabrėžė: „Tačiau tai nereiškia, kad negalime kritikuoti dalykų, kurie ES mums nepatinka.“
Politikos analitikas, Slovakijos analitinio centro „Institute of Public Affairs“ prezidentas Grigorijus Mesežnikovas teigė, kad, kaip ir daugelis Rusijai simpatizuojančių asmenų, R.Fico savo paramą Maskvai įformina kaip taikos iniciatyvą: „Jis su savo sąjungininkais teigia, kad neturėtume siųsti ginklų Ukrainai, nes dėl to karas užsitęs ilgiau. Jie sako, kad „taika bus, jei nustosime siųsti ginklus Ukrainai“, nes jei to nedarysime, konfliktas baigsis greičiau. Taigi iš esmės jie ne už taiką, o yra prorusiški.“
Politinė sumaištis
Per 2020 m. rinkimus slovakai nusigręžė nuo „Smer“ ir išreiškė pasitikėjimą centro dešiniųjų partija „Paprasti žmonės ir nepriklausomos asmenybės“ (OLaNO).
Iš pradžių laikyti gaivaus oro gūsiu, OLaNO ir jos lyderis Igoris Matovičius galiausiai nuvylė daugelį savo šalininkų.
Savamokslis milijonierius I.Matovičius rinkimus laimėjo remdamasis skambiais antikorupciniais pažadais ir žadėdamas išvalyti Slovakiją.
Tačiau jo užmojai jau pačioje pradžioje patyrė keletą smūgių. I.Matovičius buvo priverstas prisipažinti, kad plagijavo savo magistro darbą, ir vadovavo vyriausybei, kurią kamavo nesutarimai.
Premjeras atsistatydino praėjus vos daugiau negu metams po to, kai jo vienašališkas sprendimas pirkti iš Rusijos COVID-19 vakcinas sukėlė maištą koalicinėje vyriausybėje.
I.Matovičius pasikeitė vietomis su savo finansų ministru Eduardu Hegeriu, bet chaosas tęsėsi.
Šaliai kovojant su pandemijos padariniais ir prasidėjus Rusijos įsiveržimui į Ukrainą dar daugiau nesutarimų ir asmeninių konfliktų privedė prie valdančiosios koalicijos žlugimo praėjusių metų gruodį.
E.Hegeris toliau ėjo laikinojo ministro pirmininko pareigas, tačiau galiausiai gegužę taip pat pasitraukė, o jį pakeitė Liudovitas Odoras.
Užsitęsusi politinė sumaištis suteikė R.Fico naują šansą.
„Praėjus metams po 2020-ųjų rinkimų atrodė, kad „Smer“ beveik visiškai išnyks. Tačiau R.Fico sugebėjo reabilituotis ir vėl tapo lyderiu, – teigė G.Mesežnikovas. – „Smer“ turi stiprią paramą tarp savo pagrindinių rinkėjų ir šis palaikymas yra emociškai susijęs su R.Fico, bet jiems taip pat padėjo daugybė konfliktų vyriausybėje ir išoriniai veiksniai, įskaitant koronavirusą, didelę infliaciją, energetikos krizę, karą Ukrainoje.“
Dezinformacija veikia
Valdančiųjų tarpusavio kovos ir keli garsūs korupcijos skandalai susilpnino slovakų pasitikėjimą valstybės institucijomis – atsirado palanki dirva propagandos ir dezinformacijos kampanijoms.
Bratislavoje įsikūrusio saugumo tyrimų centro „GlobSec“ apklausos duomenimis, tik 40 proc. slovakų mano, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, ir tai yra mažiausia dalis tarp aštuonių Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos valstybių, į kurias orientavosi „GlobSec“. Čekijoje, kuri iki 1993-iųjų su Slovakija sudarė vieną valstybę, 71 proc. žmonių dėl karo kaltina Rusiją.
Tas pats tyrimas parodė, kad 50 proc. slovakų ilgametes šalies sąjungininkes JAV laiko grėsme saugumui.
„GlobSec“ Demokratijos ir atsparumo centro politikos direktorė Dominika Hajdu sakė, kad Slovakija unikaliai pažeidžiama Rusijos propagandos: „Kai kurios partijos skleidžia tuos pačius naratyvus, pavyzdžiui, kad Vakarai bando mus įvelti į karą ir kad visi, kurie yra proukrainietiški, automatiškai nusiteikę prieš Slovakiją.“
Pasak D.Hajdu, propaganda paveiki ir todėl, kad didelė dalis gyventojų visada buvo labai prorusiški ir netgi dabar maždaug ketvirtadalis teigiamai vertina V.Putiną: „Istoriškai Slovakijoje visada buvo stiprus panslavistinis pasakojimas apie Rusiją kaip stipresnį brolį, kuris apsaugo slovakus nuo vengrų ir kuris išlaisvino Slovakiją nuo nacių.“
G.Mesežnikovas sakė, kad R.Fico pasinaudojo didėjančiu Slovakijos rinkėjų nuovargiu ir pykčiu dėl itin aktyvios vyriausybės paramos Ukrainai: „Tam nepritariančius rinkėjus „Smer“ ir kitos panašios partijos greitai pradėjo kurstyti. Be raginimų surengti taikos derybas, kitas jų argumentas yra tas, kad neturėtume padėti Ukrainai slovakų sąskaita – esą tai per brangu ir kad turėtume rūpintis tik savimi. Tai buvo stiprus argumentas žmonėms, kurie kovoja su pragyvenimo išlaidų krize.“
