Suskaičiavus rinkėjų balsus 60,15 proc. rinkimų apylinkių, matyti, kad už dabartinę valdančiąją PiS partiją balsavo 37,67 proc. rinkėjų, o „Piliečių koalicija“ surinko 28,43 proc. balsų. Trečioje vietoje lieka „Trečiasis kelias“ – su 14,4 proc., „Naujoji kairė“ gauna 8,34 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“ – 7,29 proc. balsų.
Remiantis naujausiais duomenimis, Donaldo Tusko vedama „Piliečių koalicija“ turi visas galimybes sudaryti koaliciją. Ši partija dar prieš rinkimus sudarė neoficialią sąjungą su bloku „Trečiasis kelias“ ir kairiaisiais: Lenkijos opozicija nusprendė į rinkimus žengti trimis kolonomis, bet pergalės atveju formuoti naują valdžią visoms kartu.
Taip pasibaigtų aštuonerius metus trukęs PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio valdymas. PiS lyderis prisipažino, kad nežino, ar partijos „sėkmę pavyks paversti dar viena kadencija valdžioje“.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala mano, kad tikėtinas opozicinių partijų valdančiosios koalicijos sudarymas galėtų iš esmės pakeisti Lenkijos politinį paveikslą.
„PiS laimėjo rinkimus ta prasme, kad surinko daugiausiai balsų. Ir tai yra turbūt pirmas kartas atkurtos Lenkijos Respublikos istorijoje, kai net tris rinkimus iš eilės daugiausiai balsų gauna būtent ši politinė jėga, tad atrodo geras pasiekimas. Bet įvertinus platesnį kontekstą, labai sunku matyti kaip dabartiniai valdantieji, net ir užėmė pirmą vietą pagal surinktus balsus, galėtų suformuoti funkcionalią valdančiąją koaliciją.
Greičiausiai antros, trečios ir ketvirtos politinių partijų susivienijimas, šio opozicijos bloko bendrystė yra šiandien labiausiai tikėtina. Scenarijus, kuris esmingai keistų Lenkijos politinį paveikslą <...>“, – „Lietuvos Ryto“ televizijos laidai „Nauja Diena“ sakė L. Kojala.
„Lenkija nugalėjo, demokratija nugalėjo, – sekmadienį džiūgavo 66 metų D. Tuskas didelei šalininkų miniai Varšuvoje. – Tai blogų laikų pabaiga, tai PiS vyriausybės pabaiga.“
L. Kojala teigė, kad „Teisei ir teisingumui“ sunkiai sektųsi surasti koalicijos partnerius, nes vienintelės „Konfederacija“ partijos, kuri potencialiai galėtų kartu su PiS suformuoti valdančiąją daugumą, rezultatas kuklus.
„Su kitomis partijomis tikėtis bendrystės būtų ganėtinai sunku. Be abejo, „Pilietinė koalicija“ yra politinė jėga, kuri labiausiai oponavo „Teisei ir teisingumui“, taigi jokių galimybių su ja burtis. „Naujoji kairė“ taip pat ideologiškai yra labai nutolusi nuo PiS idėjų. O „Trečiasis kelias“ tarsi siūlantis alternatyvą ir kairei, ir dešinei, vis tiktai panašu, kad turi daugiau skirčių su dabartiniais valdančiaisiais negu panašumų.
Ir tas principas, kad visos opozicinės jėgos Lenkijoje nori pokyčių ir mato būtinybę vienytis vien jau tam, kad išstumtų iš valdžios PiS, šiuo atveju taip pat gali suveikti. Be abejo, kol kas kalbame preliminariai, koalicijų dar nėra, gali iškilti įvairių aplinkybių, bet šiandien, atrodo, kad vis tiktai opozicija bus pajėgi susivienyti tarpusavyje“, – sakė jis.
Visi rinkimų dalyviai puikiai supranta: vis dar reikia sulaukti galutinių rezultatų, nes kaip gali baigtis tiems, kas paskubės ir pradės švęsti po pirmųjų balsavusiųjų apklausų rezultatų, neseniai buvo galima matyti Slovakijoje.
Rinkimų kampanijos metu J. Kaczynskis savo pagrindinį varžovą D. Tuską apibūdino kaip Berlyno ir Briuselio marionetę ir pažadėjo išlaikyti griežtą savo partijos antiimigracinę politiką. Tuo metu pats D. Tuskas šį balsavimą pavadino svarbiausiu Lenkijai nuo komunizmo žlugimo ir gyvybiškai svarbiu jos ateičiai Europos Sąjungoje. Šiuo metu ES yra sulaikiusi daugiau nei 37 mlrd. dolerių (35,1 mlrd. eurų), kad nubaustų Varšuvą už teisėjų ir žiniasklaidos įgaliojimų varžymą
Tuo metu Lrytas.lt portalui Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Adam Roževič teigė, kad neturint galutinės rinkėjų statistikos, sunku vertinti kaip pasiskirstė balsai tarp atitinkamų rinkėjų grupių, tačiau rytiniai Lenkijos regionai dažniausiai balsuodavo už „Teisę ir teisingumą“, vakariniai regionai – už „Piliečių koaliciją“.
„Pirmas ir pagrindinis geografinis paskyrimas, bet, aišku, ir dėl miestų, nes juose irgi dažniausiai balsuodavo už opoziciją, tai yra „Piliečių koaliciją“, o regionai labiau buvo linkę balsuoti už PiS, bet kol kas reikėtų palaukti visų rezultatų“, – Lrytas.lt sakė A. Roževič.
Sekmadienį pasirodžius „Ipsos“ apklausos duomenims, rinkimų pareigūnai teigė, kad rinkėjų aktyvumas greičiausiai buvo 72,9 proc. Nors balsavimo apylinkės užsidarė 21 val. vietos laiku (22 val. Lietuvos laiku), tačiau Varšuvoje ir Krokuvoje iki pat nakties, o Vroclave – iki ankstyvo ryto, vis dar buvo fiksuojamos rinkėjų eilės.
Lenkai balsavo daugiau kaip 30 000 balsavimo punktų, o ilgos eilės nusidriekė ir už Lenkijos ribų – balsuoti užsiregistravo 600 000 emigrantų. Dėl šių priežasčių vis dar nežinomi galutiniai rinkimų rezultatai.
Šalis yra suskirstyta į 41 apygardą ir turi proporcinę parlamento atstovavimo sistemą, pagrįstą partijų sąrašais. Emigrantų balsai skaičiuojami Varšuvos apygardoje. Apklausos duomenimis, balsuoti atėjo daugiau 18–29 metų amžiaus nei vyresnių nei 60 metų rinkėjų.
Politikos analitiko A. Ročevič teigimu, remiantis apklausų duomenimis, rinkimų aktyvumas buvo didžiausias nuo 1989 m.
„Iš esmės toks aktyvumas reiškia, kad žmonėms po aštuonerių metų PiS valdymo laikotarpio, matyt, tikrai norėjosi pokyčių. Aišku, reikėtų dar palaukti galutinių rezultatų, nes nesinori spekuliuoti, – kalbėjo jis. – Pirmas įspūdis, kad žmonės buvo mobilizuoti, norėjo tam tikrų pokyčių.“
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, socialiai konservatyvios valdančiosios partijos sąjungininkas, įprastai turėtų paprašyti daugiausiai balsų gavusios partijos suformuoti vyriausybę.
„Didžiausias klausimas dabar bus kaip pasielgs prezidentas (Andrzejus Duda – red. past.), kuris turės deleguoti ministrą pirmininką. Iš teorinės pusės žiūrint, jis iš esmės galėtų deleguoti „Teisės ir teisingumo“ (PiS) atstovą, nors PiS greičiausiai negalės sudaryti valdančiosios daugumos, nes neturi pakankamai mandatų. Bet kadangi prezidentas prijaučiantis PiS, jis visgi galėtų paskirti, ir tada prasidėtų labai ilgas procesas, kurio metu „Teisės ir teisingumo“ bandytų galbūt kažkaip laviruoti, bet žiūrint į skaičius – jiems tiesiog neįmanoma.
Jeigu prezidentas labai norėtų atidėti Piliečių koalicijos valdymo laikotarpį, tai PiS galėtų tą padaryti. Žiūrint į visas procedūras ir laiką, prezidentas efektyviai tai galėtų padaryti iki gruodžio pabaigos – sausio pradžios. Tokia rizika, kad Lenkijoje bus labai įtemptas politinis chaosas, egzistuoja, bet irgi reikia palaukti ir pažiūrėti kaip elgsis prezidentas, nes dabar daug kas priklausys nuo jo“, – pažymėjo A. Roževič.
Apie galimas įtampas tarp Lenkijos prezidento A. Dudos ir tikėtinos valdančiosios koalicijos kalbėjo ir L. Kojala. Anot jo, yra mažai tikėtina, kad valdančioji koalicija, kurią sudarytų opozicinės jėgos, galėtų turėti daugiau negu 276 balsus, kurie yra reikalingi Lenkijos žemesniuose parlamento rūmuose įveikti prezidento veto.
„Prezidentas turės galią bent jau dalį sprendimų, kurie bus priimtini valdančiajai koalicijai parlamente, stabdyti. Tai, be abejo, bus įtampos šaltinis ir taip pat trikdys efektyviam darbui, kuris gali paskatinti tą diskusiją, kuri įvyko iki rinkimų, jog opozicinės partijos susibūrusios į valdančiąją koaliciją vis tik po kurio laiko, ypatingai baiginėjantis prezidento kadencijai, gali norėti naujų parlamento rinkimų, kurie leistų sukurti efektyvesnį sprendimų priėmimo mechanizmą negu bus dabar, nes vėlgi gana aišku, kad prezidento ir opozicinės vyriausybės santykiai tikėtina būtų problematiški, o tai apsunkintų ir bendrų sprendimų priėmimą“, – teigė politologas.
Lenkijos prezidento rinkimai turėtų vykti 2025 metų gegužę. Tai yra antroji prezidento A. Dudos kadencija, todėl politikas yra nesaistomas būsimųjų rinkimų. Pasak L. Kojalos, per pastaruosius metus dalį dabartinių valdančiųjų sprendimų prezidentas koregavo, norėdamas, kad santykiai su ES netaptų dar labiau komplikuoti.
„Akivaizdu, kad A. Duda yra sietinas su PiS. Dabar situacija būtų kur kas aštresnė ir turbūt priklausytų ir nuo paties prezidento, kiek jis būtų linkęs atskirų teisės aktų, projektų matyti kaip tokių, kurių negali patvirtinti, nenori patvirtinti, ir yra linkęs veltis į politinę konfrontaciją“, – pažymėjo jis.
„Bus įdomu stebėti jo paties politinės pozicijos kaitą“, – pridūrė L. Kojala.
Naujas santykių su ES etapas
Kai kurie analitikai vertina, kad opozicijos pergalė Lenkijoje galėtų užbaigti neramų Lenkijos santykių su ES etapą. Politikos analitiko A. Roževič teigimu, PiS buvo labiau linkusi į konfrontacinę poziciją tiek Vokietijos atžvilgiu, tiek Europos Sąjungos atžvilgiu, tačiau dėl geopolitinės situacijos, bendradarbiavimas privalės būti vykdomas.
„Žinome, kad Piliečių koalicija prieš aštuonerius metus buvo linkusi labiau į bendradarbiavimą tiek su Vokietija, tiek su Briuseliu. Čia jau yra toks klasikinis tų dviejų partijų skirtumas, kurį buvo galima identifikuoti iš tos pačios rinkiminės kampanijos.
Kažkokius labai didelius politikos skirtumus su aplinkinėmis valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija ar Lietuva, labai sunku prognozuoti, nes rinkimai pasibaigė, bet geografija dėl rinkimų nesikeičia. Tad žiūrint kokia rimta geopolitinė situacija, tas bendradarbiavimas nori ar nenori jis vis tiek turės būti vykdomas“, – sakė politikos analitikas.
Nereikia pamiršti ir Kijevo: Ukrainos ir Lenkijos santykiai pastarosiomis savaitėmis buvo panaudoti rinkimų kampanijose. Kalbėdamas apie Ukrainos grūdų klausimą, A. Roževič pažymėjo, kad sprendžiant pagal apklausas prieš rinkimus, pastebima, kad didelio partinio pasiskyrstimo šiuo klausimo nėra. Anot jo, labai panašiai į klausimus dėl Ukrainos atsakinėdavo respondentai iš abiejų partijos stovyklų.
„Nebent galėtume matyti, kad nauja vyriausybė galėtų daugiau bendradarbiauti su ES siekiant išspręsti šį logistinį klausimą, – sakė jis. – Lenkija neturi pakankamai logistinių pajėgumų, kad pervežtų visus ukrainietiškus grūdus per Lenkijos teritoriją ir todėl Ukrainos grūdai nusėda Lenkijos teritorijoje, o lenkiškų grūdų kaina labai stipriai krinta. Jeigu būtų pasiektas kažkoks susitarimas arba pasiektas labai aiškus mechanizmas, kuris galėtų padėti, tai greičiausiai šis klausimas būtų išspręstas greičiau, nei tai galėtų būti prie „Teisės ir teisingumo“ partijos.“
Politikos analitikas pastebi, kad per aštuonerius valdymo metus, PiS politikai stengėsi daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui, kitoms žiniasklaidos priemonėms, tačiau kol kas sudėtinga prognozuoti, kokio pokyčio kalbant apie žodžio laisvę galima tikėtis, jei opozijai pavyks suformuoti valdančiąją daugumą.
„Sunku pasakyti kaip „Piliečių koalicija“ galėtų tai pakeisti, ir kokia bus tendencija, nes praėjo nemažai laiko. Iš istorinės pusės matėme, kad ta pati „Piliečių koalicija“ taip pat bandydavo pasinaudoti savo įtaka ir nukreipti viešąjį naratyvą savo linkme. Tai buvo seniai, bet dabar reikės pasižiūrėti kaip vyks dalykai, nes kol kas sunku prognozuoti“, – teigė A. Roževič.
