Tame pačiame raporte – ir įspėjimas, kad kova su korupcija lemia ir tolesnę Vakarų paramą.
Joe Bideno administracijos pareigūnai daug labiau nerimauja dėl korupcijos Ukrainoje, nei jie viešai pripažįsta, teigiama konfidencialiame JAV strategijos dokumente, kuriuo remiasi „Politico“.
„Ilgalaikis JAV planas numato daugybę žingsnių, kurių Vašingtonas turi imtis, kad padėtų Kijevui reformuoti daugybę Ukrainos sektorių. Jame pabrėžiama, kad dėl korupcijos Vakarų sąjungininkai gali sumažinti Ukrainai skirtą paramą.
„Aukšto lygio korupcija“, rašoma dokumento versijoje, gali „pakirsti Ukrainos visuomenės ir užsienio lyderių pasitikėjimą“.
Strategija – tai yra daugiau nei 22 psl. analizė, kurią paskelbė Valstybės departamentas maždaug prieš mėnesį.
„Integruotos šalies strategijos“ versija yra maždaug tris kartus ilgesnė ir joje yra daug daugiau informacijos apie JAV tikslus Ukrainoje, t. y. pradedant bankų privatizavimu, anglų kalbos mokymu ir baigiant kariškių skatinimu priimti NATO protokolus. Daugelis tikslų iškelti siekiant sumažinti šalyje paplitusią korupciją.
Kaip rašo „Politico“, Respublikonai – JAV pagalbos Ukrainai priešininkai. Bet koks susilpnėjusios JAV paramos Kijevui suvokimas taip pat gali priversti daugiau Europos šalių susimąstyti apie savo vaidmenį.
Kalbant apie Ukrainą, „užkulisiuose vyksta įnirtingi pokalbiai“, sakė su Ukrainos politika susipažinęs JAV pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas opiai problemai aptarti.
Ukrainos padėtis jau seniai kėlė susirūpinimą JAV pareigūnams. Tačiau Ukrainos situacija tapo ypač aktuali prasidėjus karui. J. Bidenas šį konfliktą pavadino demokratijos ir autokratijos kova.
J. Bideno padėjėjai anksčiau mažai kalbėjo apie korupciją, jie norėjo parodyti solidarumą su Kijevu ir išvengti Respublikonų, kritikuojančių JAV karinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai, kritikos.
Praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, JAV pareigūnai Ukrainos problemos spręsti skiria daug dėmesio. Pavyzdžiui, Jake'as Sullivanas rugsėjo pradžioje susitiko su Ukrainos antikorupcinių institucijų delegacija. Jis patvirtino POLITICO pranešimus, kad J.Bideno administracija kalbasi su Ukrainos lyderiais dėl galimo būsimos ekonominės pagalbos, skirtos kovai su korupcija. Be to, į Ukrainą siekiama pritraukti daugiau investicijų.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas apie tai komentuoti atsisakė. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į JAV norus ir atleido kelis aukščiausius gynybos pareigūnus, kurie buvo įtariami nusikalstama veika, susijusią su kyšininkavimu.
Integruota šalies strategija remiasi kitų JAV vyriausybės dalių, pvz., Gynybos departamento, įrašais. Joje yra pateikiami tikslai, jų pasiekimo terminai ir etapai. Valstybės departamentas tokias strategijas rengia daugeliui šalių kartą per kelerius metus.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras sakė, kad daugelis paprastų ukrainiečių tikriausiai palankiai vertins šią strategiją, nes jie taip pat pavargo nuo savo šalyje paplitusios korupcijos.
„Korupcija gali paveikti Ukrainai skiriamą paramą“, – sakė jis.
Dokumente teigiama, kad JAV tikslų įgyvendinimas taip pat susijęs su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymu atremti Kremliaus atakas.
Konfidencialioje versijoje taip pat aprašomi JAV tikslai, pvz., padėti reformuoti Ukrainos nacionalinį saugumą, kad būtų galima „decentralizuotai vykdyti užduotis“ ir sumažinti korupciją.
Nors NATO karinis aljansas dar nėra pasirengęs priimti Ukrainos į savo bendriją, JAV strategijoje dažnai nurodomas noras, kad Ukrainos kariuomenė priimtų NATO standartus.
Konfidencialioje versijoje nurodoma, kad Ukrainos gynybos ministerija turi „sukurti profesionalų jaunesniųjų karininkų ir puskarininkių korpusą pagal NATO principus“.
Vienas iš tikslų – sukurti „nacionalinio lygmens pasipriešinimo planą“.
JAV taip pat nori, kad Ukraina gamintų savo karinę įrangą, sukurtų „gynybos pramonę, galinčią patenkinti pagrindinius poreikius“, taip pat aplinką, skatinančią gynybos informacinių technologijų startuolių veiklą.
Be to, atrodo, kad JAV pareigūnai ypač susirūpinę dėl Ukrainos elito vaidmens ekonomikos srityje.
Konfidencialioje versijoje teigiama: labai svarbu, kad Ukrainos vyriausybė „priimtų reikalingas reformas, kurios stabilizuotų energetikos sektorių“.
Taigi JAV nori padėti Ukrainos institucijoms pasiekti užsibėžtus tikslus. Išvardyti tikslai apima viską: nuo pagalbos vietos valdžiai kovoti su korupcija iki reformų žmogiškųjų išteklių srityje.
Taip pat strategijoje teigiama, kad JAV padeda Ukrainai stebėti jai dėl masinio karo teikiamą paramą.
Strategijoje aprašomi būdai, kaip JAV padeda Ukrainos sveikatos sektoriui, kibernetinei gynybai ir organizacijoms, kovojančioms su dezinformacija. Joje remiamos pastangos ir iniciatyvos, skatinančios didinti mokestines pajamas, keliaujančias į šalies iždą.
Konfidencialioje dalyje raginama „didinti finansus dėl verslo plėtros“ ir sumažinti valstybės vaidmenį bankų sektoriuje.
Vienas iš numatytų etapų – „Alfa“ banką grąžinti privačiai nuosavybei“. Pavyzdžiui, „Sense Bank“ anksčiau priklausė Rusijai, tačiau vėliau jį perėmė Ukraina.
Taip pat JAV strategija siekia užtikrinti, kad Ukraina glaudžiau bendradarbiautų su Vakarais.
Strategijoje nurodoma, kad JAV siūlo pagalbą Ukrainos švietimo ministerijai, kad pagerintų anglų kalbos mokymą, nes mano, kad anglų kalbos pamokos gali padėti išspręsti su ukrainiečių integravimosi problemas.
JAV pareigūnai taip pat padeda Ukrainai stiprinti gebėjimus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus teisiamus asmenis, vykdoma 2 tūkst. naujų teisėjų atranka, taip pat nagrinėjami 9 tūkst. skundų dėl nusižengimų.
Be to, strategijoje taip pat raginama atkurti JAV diplomatinę veiklą Ukrainoje, ją plėsti už Kijevo ribų, pvz., į tokius miestus kaip Lvovas, Odesa, Charkovas ir Dniepras.
Kaip anksčiau rašė „Politico“, JAV pareigūnai skiria daug dėmesio Ukrainai, nepaisant to, kad dėl karo susiduriama su tam tikrais apribojimais. Tai apėmė ir programėlės SEALR, padedančios sekti pagalbą Ukrainai, naudojimą.
