Kijevas patvirtino, kad dar 21 113 vyrų bandė pabėgti, bet buvo sugauti Ukrainos valdžios institucijų.
Po Rusijos invazijos daugumai 18–60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti. Visgi britų transiuotojo gauti duomenys rodo, kad kasdien išvykti pavykdavo dešimtims žmonių.
Kai kurie pabėgo norėdami prisijungti prie šeimos užsienyje, kiti vyko studijuoti ar tiesiog užsidirbti pragyvenimui.
„Ką man daryti Ukrainoje? – klausė vienas vyras, vardu Jevgenijus. – Ne visi yra kariai... Nereikia laikyti visos šalies užrakintos. Negalima visų sukišti į vieną krūvą, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje.“
Remdamasi duomenimis apie neteisėtus sienos kirtimus iš kaimyninių Rumunijos, Moldovos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos, BBC nustatė, kad nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. į šias šalis neteisėtai atvyko 19 740 vyrų.
Nors nežinome, kaip šiems vyrams pavyko pabėgti, žinome, kokius metodus naudojo kiti 21 113 vyrų, kurie buvo pagauti bandantys pabėgti. Ukrainos valdžios institucijos nurodė, kad dauguma – 14 313 – bandė kirsti sieną pėsčiomis arba plaukdami, o likę 6 800 rėmėsi apgaulės būdu gautais oficialiais dokumentais, kuriuose buvo nurodytos netikros išimtys, pavyzdžiui, išgalvotos ligos.
Tarp tų, kuriems šaukimas į kariuomenę netaikomas, yra vyrai, turintys sveikatos problemų, slaugantys vaikus ir tėvai, auginantys tris ar daugiau vaikų.
Rugpjūtį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino „korumpuotais“ sprendimus, kuriuos priėmė šalies medicininės karinės komisijos ir dėl kurių, jo teigimu, nuo 2022 m. vasario mėn. dešimteriopai padaugėjo atleidimo nuo kariuomenės atvejų. Jis paskelbė, kad visi regioniniai pareigūnai, atsakingi už šaukimą į kariuomenę, buvo nušalinti nuo pareigų, o daugiau kaip 30 asmenų buvo iškeltos baudžiamosios bylos.
Prezidento atstovas parlamente Fediras Venislavskis pripažino, kad problema yra rimta.
„Vyriausybė supranta, kad šis reiškinys nėra pavienis ir yra plačiai paplitęs. Tačiau, deja, norėčiau pabrėžti, kad korupcija yra labai tvirta“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina daro „viską, kas įmanoma, kad korupcijos atvejų būtų kuo mažiau“.
Visgi F.Venislavskis tvirtino, kad išvykusių ar bandžiusių išvykti vyrų skaičius neturėjo jokios įtakos karo veiksmams.
„Esu įsitikinęs, kad ukrainiečių atsparumas ir pasirengimas ginti savo nepriklausomybę, suverenitetą ir laisvę yra 95–99 proc., – britų transliuotojui sakė F.Venislavskis. – Tų, kurie bando išvengti mobilizacijos, yra apie 1–5 proc. Jie tikrai nėra kritiškai svarbūs Ukrainos gynybai.“
V.Zelenskio atstovas pridūrė, kad šiuo metu neplanuojama radikaliai didinti mobilizacijos teisę turinčių asmenų skaičiaus.
Daugiau kaip 40 tūkst. vyrų, kurie pabėgo arba bandė pabėgti, gali sudaryti didelę dalį vyrų, kurių Ukrainai reikia kariuomenei papildyti. Rugpjūčio mėnesį JAV pareigūnai apskaičiavo, kad Ukrainos kariuomenėje žuvo iki 70 tūkst. karių, nors Kijevas nepateikia konkretaus skaičiaus.
Šalis taip pat neskelbia oficialių duomenų apie savo kariuomenės dydį. Tačiau naujasis Ukrianos gynybos ministras Rustemas Umerovas rugsėjo mėnesį Jaltos Europos strategijos forume sakė, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra daugiau kaip 800 tūkst. karių.
Kai kurie ukrainiečių bandymai pabėgti buvo dramatiški.
Viename vaizdo įraše matyti, kaip vyras plaukia per Dniestro upę į Moldovą, o Moldovos pasieniečiai ragina jį plaukti į saugią vietą. Kitame rodomi galimai mirtini padariniai – į krantą ištraukiami vyrų kūnai, kurie nuskendo bandydami perplaukti Tisos upę tarp Ukrainos ir Rumunijos.
Tačiau Jevgenijus, statybų darbininkas iš Kijevo, su kuriuo BBC susitiko Moldovos imigracijos centre, sakė, kad jis tiesiog perėjo šios šalies sieną pėsčiomis. Turimais duomenimis, tai populiariausias išvykimo būdas. Tokiu būdu pabėgusiems nuo karo asmenims gana paprasta prašyti prieglobsčio.
Jevgenijus pasakojo, kad Ukrainoje jautėsi įkalintas – jaunesni vyrai ir karinės patirties turintys asmenys į karinę tarnybą buvo pašaukti pirmieji.
Tuo tarpu jam buvo sunku susirasti gerai apmokamą darbą, „nes viskas orientuota į karą“, o dar „elektra, degalai – viskas pabrango“.
Po to, kai Moldovos policija jį apklausė, jis pasiprašė prieglobsčio – tai reikia padaryti per 24 valandas nuo atvykimo į šalį, kad būtų išvengta teistumo.
Tame pačiame prieglobsčio ir imigracijos centre buvo Erikas, 26 metų muzikantas iš Charkovo, kuris sakė, kad į Moldovą pateko pėsčiomis per Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lygumas, o paskui perplaukė upę.
Nors suklastotų leidimų gauti įmanoma pakankamai lengvai, Eriko patirtis rodo, kad tikrus dokumentus gauti gali būti sunkiau.
Erikas pasakojo, kad jaunystėje jam buvo atlikta sudėtinga pilvo ertmės operacija dėl peritonito, todėl jis turi laikytis specialios dietos, dėl kurios negali tarnauti kariuomenėje. Tačiau jis sakė, kad prasidėjus karui buvo neįmanoma gauti medicininio atleidimo pažymėjimo.
„Jie perduoda atsakomybę iš vieno departamento kitam: „Eik čia, eik ten“. Pusę metų praleidau bandydamas gauti pažymą, įrodančią, kad esu netinkamas, nors turėjau visus tyrimus. Galiausiai mano kantrybė išseko“, – piktinosi vyras.
Galiausiai Erikui pavyko patekti į JAV, kur jis vėl susitiko su žmona ir ketverių metų dukra.
Kitam vyrui, Vladui (netikras vardas), pavyko gauti galiojančią išimtį, tačiau jis sakė, kad pasienio pareigūnai į ją rimtai nežiūrėjo.
Jis džiaugėsi, jog buvo priimtas į užsienio universitetą ir gavo leidimą išvykti iš Ukrainos, tačiau netrukus suprato, kad to nepakaks.
„Maniau, kad nepasisekė, nes patekau į sudėtingą patikros punktą. Nuvykau į kitą, ir dar vieną. Jie iš manęs pasijuokė ir išsiuntė namo. Supratau, kad šis popieriaus lapas – „leidimas“ – pasienio pareigūnui yra beprasmis, jiems visiškai nerūpi“, – pasakojo Vladas.
Vietoj to vyras paliko šalį plaukdamas per Tiso upę į Rumuniją.
Vladas Ukrainos sienos pusę pasiekė padedamas draugo, tačiau kitas vyras, kurį vadiname Danilo, sakė, kad bėgdamas pasinaudojo asmens, kuris per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ organizavo perplaukimą per Tisą, paslaugomis.
Kaip nustatė BBC, ši pranešimų programėlė yra populiari kontrabandininkų platforma, kurioje jie reklamuoja savo paslaugas. Tyrime dirbantis slaptas reporteris, kurį BBC vadina Andrejumi, mėnesį susirašinėjo su kontrabandininkais, apsimesdamas ukrainiečiu, norinčiu išvykti iš šalies.
Jis aptiko mažiausiai šešias „Telegram“ grupes, kurioms priklausė nuo 100 iki kelių tūkstančių žmonių. Jis sako, kad jie siūlė įvairias paslaugas, pradedant apsimestiniais vaikais ir baigiant brangiausiu variantu – medicininės išimties pažymėjimu, vadinamuoju „baltuoju bilietu“, kuris leistų jam išvykti ir grįžti į Ukrainą kada panorėjus.
Jam buvo pasakyta, kad tai užtruks iki savaitės ir kainuos apie 4300 JAV dolerių (apie 3970 eurų) – į kainą buvo įskaičiuotas ir kyšis bilietą išduodančiam pareigūnui.
V.Zelenskio atstovas parlamente F.Venislavskis sakė, kad suklastotų dokumentų keliamą grėsmę – ir sunkumus, kai kuriais atvejais kylančius norint gauti tikrus dokumentus, į kuriuos pasieniečiai žiūri rimtai, – per artimiausius metus ar dvejus turėtų panaikinti nauja skaitmeninė sistema.
Visi BBC kalbinti asmenys sėkmingai bandė išvykti iš šalies, tačiau tiems, kuriuos pagauna Ukrainos valdžios institucijos, gresia maždaug 85–212 eurų bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.
Neaišku, ar bėgantiems ir ateityje nusprendusiems grįžti į Ukrainą taip pat gali grėsti bausmė atgaline data, tačiau F.Venislavskis sakė nemanąs, kad tai prieštarautų nacionaliniams interesams.
Tuo tarpu Danilo teigė, kad ukrainiečiams turėtų būti leista patiems priimti sprendimus.
„Nes aš vis dar tikiu, kad kiekvienas žmogus pasirenka savo gyvenimo tikslą. Vieniems prasmė yra ginti savo teritoriją, kitiems – apsaugoti save ir savo šeimą. Kai kurie nori kurti, vystyti verslą, prisidėti prie valstybės ekonomikos. Aš tikiu, kad nesvarbu, kas bebūtų, mano vaidmuo nėra mūšio lauke“, – savo nuomonę argumentavo jis.
Vyras tikisi, jog po karo Ukrainos valdžia paskatins išvykusiuosius grįžti, o ne juos baus.
„Be žmonių, ypač, be protingų žmonių, kurie gerai uždirba ir moka pinigus į iždą, – valstybei sunkiau egzistuoti“, – sakė jis.
Kadangi karo su Rusija pabaigos dar nematyti, neaišku, kada šis klausimas taps aktualus. Tačiau Ukrainoje vykstančiam karui virstant išsekimo karu, Kijevui reikia visų karių, kuriuos jis gali gauti.
Parengta pagal BBC inf.
