Viena pagrindinių priežasčių – G. Wilderso sumanymas surengti referendumą dėl šalies išstojimo iš ES.
Praėjus septyneriems metams po to, kai britai nubalsavo už „Brexit“, vadinamasis „Nexit“ balsavimas buvo pagrindinis kraštutinių dešiniųjų lyderio kampanijos Nyderlanduose elementas.
Ir nors pastarosiomis savaitėmis G. Wildersas sušvelnino savo antiislamišką retoriką, nėra jokių ženklų, kad po šokiruojančios pergalės rinkimuose jis norėtų sušvelninti savo euroskepticizmą.
Net jei Nyderlandų rinkėjų nepavyks įtikinti paskui britus pasitraukti iš ES (apklausos rodo, kad tai mažai tikėtina), yra daug požymių, kad G. Wilderso vadovaujama vyriausybė Hagoje vis tiek bus košmaras Briuseliui, rašo „Politico“.
G. Wildersas prisideda prie jau grupės kraštutinės dešinės lyderių grupelės Europos Sąjungoje, tad apžvalgininkai įspėja, kad gali kilti dar daugiau diskusijų dėl Senajam Žemynui aktualių temų – nuo klimato kaitos iki ES reformos ir ginklų Ukrainai.
Paskelbus balsavimo rezultatus, potencialūs centro dešinės partneriai neatmetė galimybės sudaryti koaliciją su G. Wildersu, kuris tapo aiškiu nugalėtoju. Įdomu tai, kad pastaruosius 10 metų centristai neleido jam dalyvauti rinkimuose.
Savo ruožtu 60-metis veteranas, regis, yra visiškai rimtai nusiteikęs šį kartą pats perimti valdžią ir pradėjo atsargiau kalbėti apie savo programą.
G. Wildersas susilpnino kai kurias savo griežčiausias pozicijas, ypač islamo klausimu, pavyzdžiui, dėl mečečių uždraudimo, sakydamas, kad yra svarbesnių prioritetų, kuriuos reikia išspręsti. Trečiadienį vakare, kai buvo paskelbti rezultatai, G. Wildersas buvo dar atviresnis.
„Puikiai suprantu, kad partijos nenori būti vyriausybėje su partija, kuri nori antikonstitucinių priemonių, – kalbėjo jis. – Mes neketiname kalbėti apie mečetes, koranus ir islamo mokyklas.“
Net jei G. Wildersas mainais į valdžią bus pasirengęs atsisakyti reikalavimo surengti ES referendumą, jo pergalė vis tiek kelia baimę ES institucijoms.
Permainų vėjai
Migracija buvo dominuojantis Nyderlandų rinkimų klausimas. Visiems ES politikams ji tebėra aktuali problema. Migrantų skaičiui vis didėjant, daugelyje Europos šalių auga ir parama kraštutinių dešiniųjų partijoms. Praėjusiais metais Italijoje Giorgia Meloni laimėjo valdžią savo partijai „Italijos broliai“, Prancūzijoje Marine Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ išlieka galinga jėga ir apklausose užima antrąją vietą. Vokietijoje „Alternatyva Vokietijai“ pastaraisiais mėnesiais taip pat pakilo į antrąją vietą.
Savo pergalės kalboje G. Wildersas pažadėjo kovoti su tuo, ką jis pavadino „prieglobsčio cunamiu“, užgriuvusiu Nyderlandus.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių rinkėjai šiuose rinkimuose palaikė G. Wildersą, yra jo antiimigracinė darbotvarkė, po to – jo pozicija dėl pragyvenimo išlaidų krizės ir pozicija sveikatos apsaugos srityje“, – aiškino Amsterdamo universiteto politikos profesorė Sara de Lange.
Pagrindinės partijos „įteisino G. Wildersą“, imigraciją paversdamos pagrindiniu klausimu, nurodė ji.
„Rinkėjai galėjo pamanyti, kad jei tai yra svarbiausias klausimas, kodėl gi nebalsuoti už originalą, o ne už kopiją?“, – pridūrė ekspertė.
Kairiųjų partijų požiūriu, šviesus taškas Nyderlanduose buvo geras Darbo partijos ir Žaliųjų aljanso pasirodymas. Buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas sutelkė paramą. Tačiau net ir ši jungtinė jėga nesugebėjo aplenkti G. Wilderso.
Kitų metų birželio mėn. 27 ES šalyse vyks Europos Parlamento rinkimai.
Tą pačią dieną Belgijoje vyks visuotiniai rinkimai. Kraštutinių dešiniųjų flamandų nepriklausomybės lyderis Tomas Van Griekenas, kuris taip pat tikisi didelio proveržio, pasveikino G. Wildersą: „Tokios partijos kaip mūsų yra pakeliui visoje Europoje“, – sakė jis.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat šventė: „Permainų vėjai jau čia!“
