Prasidėjus renginiui V. Putinas buvo paprašytas išdėstyti savo planus kitai Rusijos prezidento kadencijai, mat penktadienį jis pareiškė, kad kovo mėn. vėl dalyvaus prezidento rinkimuose ir sieks išlaikyti valdžią bent iki 2030 m.
Jis atsakė, kad vienas iš jo prioritetų yra suvereniteto stiprinimas ir kad Rusija „be jo negali egzistuoti“.
„Pasaulis nustebo, kad Rusijos ekonomika nesugriuvo dėl Vakarų sankcijų, tačiau ji pasirodė esanti atspari ir tai tęsis“, – dėstė V.Putinas.
Tačiau jis greitai nutolo nuo pradinio klausimo ir ėmė kalbėti apie nedarbo problemos sprendimą, darbo užmokesčio ir Rusijos BVP didinimą bei pramonės plėtrą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad, nepaisant Vakarų sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, jo šalies ekonomika šįmet išaugs 3,5 proc.
Ketvirtadienį kalbėdamas savo metų pabaigos spaudos konferencijoje, V. Putinas pripažino, kad infliacija viršys jo paties iškeltą tikslą ir sudarys 7,5-8 proc. Tačiau tuo pat metu Rusijos prezidentas pareiškė optimizmą, kad kainų augimo tempas kitąmet sulėtės. V. Putinas taip pat sakė, kad, nepaisant infliacijos, realusis darbo užmokestis taip pat tariamai padidėjo 8 proc.
Jis aiškino, kad Rusijos ekonomika pademonstravo netikėtai didelį atsparumą, o tai esą leido šaliai išlikti augimo trajektorijoje.
V. Putinas nepaminėjo, kad prie augimo prisideda karo ekonomika ir su gynybos reikmėmis susijusi gamyba. Ekspertai pabrėžia, kad toks augimas nėra natūralus ar „sveikas“.
Rusijos skelbiamą statistiką sunku patikrinti, kadangi dažnai keičiasi skaičiavimo metodai. Pavyzdžiui, apskaičiuojant atlyginimų didėjimą, be kita ko, atsižvelgiama į dideles algas, mokamas kare dalyvaujančiam kariniam personalui. Jos yra daug kartų didesnės, lyginant su vidutinėmis pajamomis.
Kitu klausimu V. Putino paklausta, ką jis mano apie Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje – taip Maskva vadina savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Į tai Rusijos lyderis atsakė, kad Rusijos tikslai nesikeičia, ir pakartojo savo cinišką teiginį, kad tai yra „Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija“.
„Taika ateis, kai pasieksime savo tikslus“, – sakė jis.
Rusijos lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija dislokavo Ukrainoje daugiau nei 600 tūkst. kariškių. Praėjo jau beveik dveji metai, kai jis įsakė savo kariuomenei užimti sostinę Kijevą.
„Fronto linija yra daugiau nei 2 tūkst. kilometrų ilgio. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – sakė V. Putinas.
Po metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl karo Ukrainoje, pirmą kartą dalyvaudamas tokioje didelėje spaudos konferencijoje, V. Putinas kalbėjo apie nacių kolaboranto ir nacius rėmusios radikalių dešiniųjų Ukrainos nacionalistų organizacijos lyderio Stepano Banderos garbinimą.
V. Putinas taip pat užsiminė apie Antrajame pasauliniame kare nacių pusėje kovojusį ukrainietį, kuris, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Kanados parlamente buvo pagerbtas ovacijomis. Po to parlamento pirmininkui teko atsistatydinti.
V. Putinas nuo seno teigia, kad Ukrainą reikėjo pulti, kad ją būtų galima apvalyti nuo nacių, nors pats V. Zelenskis yra žydų kilmės.
Spaudos konferencija buvo sujungta su per valstybinę televizija transliuojama laida „Tiesioginė linija“, kurioje gyventojai gali pasipasakoti apie savo problemas. Ši laida yra viena iš programos „Metų rezultatai“ rubrikų.
Programa sulaukė milžiniško dėmesio ne tik dėl V. Putino niokojamo karo Ukrainoje, bet ir todėl, kad tokioje formoje per televiziją jis kalbėjo pirmą kartą nuo invazijos pradžios.
Rusija ilgą laiką tvirtino, kad jos invazija į Ukrainą buvo vykdoma siekiant „apsaugoti žmones“ nuo nacių toje šalyje, ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių V. Putinas pradėjo puolimą.
„Jų nacionalinis didvyris yra gerai žinomas nacių veikėjas“, – savo absurdišką teiginį konferencijoje kartojo V. Putinas.
Kalbėdamas apie Ukrainois demilitarizavimą, jis sakė: „Jei jie nenori susitarti taikiai, turime imtis tam tikrų veiksmų, įskaitant karinius.“
„Šiandien Ukraina praktiškai nieko pati negamina... Jie importuoja daiktus nemokamai, veltėdžiauja“, – turėdamas Vakarų karinę paramą Ukrainai, purvais drabstėsi V. Putinas.
Jis sakė, kad Rusija tikisi, jog Ukraina netolimoje ateityje gaus lėktuvų ir oro gynybos sistemų.
Kijevas paragino Vakarus tiekti jam orlaivius, tačiau šalys šiam reikalavimui priešinosi.
Danija iš viso turėtų pristatyti 19 naikintuvų, iš kurių pirmieji šeši turėtų būti pristatyti maždaug šių metų pabaigoje, po to aštuoni – 2024 m. ir penki – 2025 m.
V. Putinas vengė atsakyti į klausimą apie dar vieną mobilizaciją šalyje, sakydamas, kad šiuo metu jos nereikia.
Pasak jo, iki šiol apie 486 tūkst. žmonių savanoriškai užsiregistravo kaip sutartininkai, be 300 tūkst. pernai pašauktų žmonių, ir „srautas nemažėja“.
Jis pridūrė, kad kasdien įdarbinama 1 500 žmonių, o sutartys su savanoriais pasirašomos dvejiems ar trejiems metams.
Vėliau į konferenciją vaizdo ryšiu prisijungė rusų kariškis iš Donbaso, okupuotoje Ukrainoje.
„Priešo gynyba netrukus sugrius“, o mūsų „pergalė arti“, dėstė jis ir pereidamas prie klausimo, ką veteranai veiks po karo, jis klausė, ar įmanoma įsteigti įstaigą, kuri leistų jiems mokyti moksleivius.
„Tai labai, labai aktualu pačiu aukščiausiu laipsniu, ir tai visiškai akivaizdu per istorijos lūžį, kurį išgyvename, – atsakė V. Putinas. – Karus laimi ne generolai, juos laimi mokyklų mokytojai.“
Pasak jo, svarbu auklėti vaikus „patriotiškai“.
Valstybinės propagandos agentūros TASS žurnalistas paklausė V. Putino, ar Rusija gali normalizuoti santykius su Europos Sąjunga, Vakarams neva „pavargus“ remti Ukrainą, o Europoje į valdžią ateinant „teisingiems politikams“.
Europa „visada stengėsi mus nustumti į antrą planą“, sakė V. Putinas ir greitai perėjo prie karo „priežasčių“ apskritai, kaltindamas Vakarų valstybes dėl jų „siekių šliaužti prie mūsų sienų“.
Rusijos invaziją į Ukrainą V. Putinas vadino „pilietiniu karu“.
„Rusai ir ukrainiečiai iš esmės yra viena tauta, o tai, ką mes dabar matome, yra didžiulė tragedija, primenanti pilietinį karą tarp brolių iš priešingų pusių, – savo propagandą dėstė V. Putinas.
„Ir tai net ne jų kaltė, visi Ukrainos pietryčiai visada buvo prorusiški“, – tvirtino V. Putinas, nepateikdamas jokių įrodymų.
Prabilęs apie populistus ES valstybių valdžioje, V. Putinas gyrė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir naująjį Slovakijos premjerą populistą Robertą Fico.
V. Orbanas ypač stabdė ES pagalbos teikimą Ukrainai, nes spaudė Briuselį grąžinti milijardus eurų paramos, kuri buvo sustabdyta dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais.
V. Putinas pareiškė, kad V.Orbanas ir R. Fico nėra prorusiški politikai, o žmonės, kurie "gina savo šalies nacionalinius interesus, priešingai nei kiti ES lyderiai".
Pereidamas prie JAV, jis sakė, kad santykius galima normalizuoti tik tada, kai JAV rodys pagarbą ir sieks kompromiso su Rusija, o ne naudos jėgą ar sankcijas.
Smerkdamas Jungtinių Valstijų „imperialistinį“ elgesį, Rusijos vadovas sakė: „Mes esame pasirengę su jomis užmegzti santykius <...> Manome, kad JAV yra svarbi ir reikalinga šalis pasaulyje. Tačiau jų imperinė politika joms trukdo.“
Kalbėdamas apie vasarą pradėtą Ukrainos kontrpuolimą V. Putinas pareiškė, kad Kijevas „visur patyrė nesėkmę“.
Luhanske dirbantis rusų karinis reporteris, prisijungęs prie konferencijos, tikino, kad Luhansko sritis „beveik išlaisvinta“, tačiau nerimaujama dėl ukrainiečių fronto linijos, besiformuojančios kairiajame Dniepro upės, tekančios per šią sritį, krante.
Jis paklausė Kremliaus vadovo, kas žinoma apie ten telkiamas Ukrainos pajėgas ir kas nutiks „išlaisvintoms teritorijoms“.
Primename, kad pernai Rusija neteisėtai aneksavo Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės sritis.
Atsakydamas į klausimą, V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos pajėgos, vykdydamos kontrpuolimą, „visur patyrė nesėkmę“, o artilerijos smūgius sutelkė „labai siauroje“ teritorijoje kairiajame Dniepro krante.
„Jie stumia savo žmones, ir šie žmonės bus nužudyti, – dėstė jis. – Jie važiuoja į kitas šalis prašyti pinigų, o dabar jie turi parodyti, kad Ukrainos kariuomenė turi bent kokių nors galimybių ką nors pasiekti, negalvodama apie jokius nuostolius.“
Taikydamasis į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, jis apibūdino Ukrainos politinę vadovybę kaip „kvailą“ ir „neatsakingą“.
Tačiau karo ekspertų Vakaruose teigimu, būtent V. Putinas karštuosiuose fronto taškuose naudoja savo apibūdintą taktiką ir siunčia tūkstančius žmonių į „mėsmalę“.
Prabilęs apie Izraelio ir „Hamas“ karą, V.Putinas padėtį Gazos Ruože pavadino „katastrofa“, kurios masto neįmanoma palyginti su Ukraina.
„Visi čia ir visame pasaulyje gali pasižiūrėti į „specialiąją karinę operaciją“ ir į tai, kas vyksta Gazoje, ir pajusti skirtumą“, – sakė jis, vartodamas Kremliaus sugalvotą pavadinimą karui Ukrainoje.
„Bet Ukrainoje nieko panašaus nėra“, – tikino jis.
Karas tarp Izraelio ir „Hamas“, betęsiantis trečią mėnesį, prasidėjo po spalio 7 dieną palestiniečių ekstremistų grupuotės „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį, per kuriuos, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo 1 200 žmonių, daugiausia civilių.
Pasak „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl karo apgultas Gazos Ruožas virto griuvėsiais ir žuvo daugiau kaip 18 600 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
Tuo tarpu Rusija nuo 2022 metų vasario mėnesio sistemingai raketomis ir dronais atakuoja Ukrainos miestus ir po įnirtingų karo veiksmų okupavo didelius plotus šalies pietuose ir rytuose.
JT teigimu, Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10 tūkst. civilių gyventojų, bet tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis.
Vėliau V. Putino metinės konferencijos pokalbiai pasisuko ir apie Rusijos sportą.
Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) nusprendė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie pateko į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, bus leista jose dalyvauti, bet kaip neutralioms šalims.
V. Putinas apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą keliant grėsmę olimpiniam judėjimui, mat šis nustatė specialias taisykles 2024 m. Paryžiaus žaidynėse dalyvausiantiems rusų atletams.
„Jei jie ir toliau taip elgsis, jie palaidos olimpinį judėjimą“, – kalbėjo V. Putinas, taip ir nepasakęs, ar Rusijos sportininkai keliaus į Paryžių, kur jie galėtų varžytis po neutralia vėliava, jei viešai nedemonstruotų remią Maskvos Ukrainoje vykdomo puolimo.
Žurnalistui pasiteiravus apie V.Putino mintis dėl „sunkių sąlygų“, kurios sudaromos Rusijos sportininkams, dalyvaujantiems tarptautiniuose renginiuose, Rusijos lyderis pareiškė, kad sportas turėtų būti „už politikos ribų“.
Sportas buvo sukurtas tam, kad „vienytų žmones“, ir jis turėtų būti „už politikos ribų“, dėstė V. Putinas.
„Ką tai turi bendro su sportininkais? Tegul jie keliauja, treniruojasi ir taip toliau“, – tęsė jis.
JAV dienraščio „The New York Times“ žurnalistei paklausus apie Rusijoje kalinčio jos kolegos Evano Gershkovichiaus padėtį, V. Putinas pareiškė, kad Rusija toliau derasi dėl jo paleidimo sąlygų, bet tai „nelengva“.
Laikraščio korespondentė Maskvoje Valerie Hopkins atkreipė dėmesį į tai, kad tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Vakarų žurnalistams buvo leista dalyvauti tokiame renginyje.
„Dėl visko kaltas D.Peskovas“, – juokdamasis pertraukė V. Putinas, rodydamas į savo spaudos sekretorių.
„Aš esu demokratiškas žmogus“, – pareiškė jis.
Tuomet V.Hopkins pateikė JAV žurnalisto įkalinimo Rusijoje kontekstą: „Mano kolega, „Wall Street Journal“ korespondentas Evanas Gershkovichius, jau 37 savaites laikomas kalėjime be teismo. Šiandien vėl buvo patvirtintas jo sulaikymo pratęsimas.“ Ji priminė ir kito JAV piliečio, kalinčio jau beveik penkerius metus, bylą. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad Maskva atmetė pasiūlymą, kuriuo jie galėtų būti grąžinti juos į JAV.
„Ar suradus būdą, kaip juos pargabenti namo, gali pagerėti Rusijos ir JAV santykiai“, – paklaudė V.Hopkins.
V. Putinas atsakė klausimu: „Kodėl jie padarė nusikaltimus Rusijos teritorijoje? Jie neturėjo to daryti.“
„Tai nereiškia, kad mes atsisakome juos išsiųsti namo. Mes norime susitarti, ir šie susitarimai turi būti abipusiai priimtini. Šiuo klausimu palaikome ryšius su savo partneriais amerikiečiais. Palaikome su jais ryšį ir siekiame dialogo. Tai visai nelengva... bet manau, kad kalbame abiem pusėms suprantama kalba“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat buvo paprašytas pateikti savo nuomonę dėl Rusijoje ir visame pasaulyje augančio antisemitizmo.
Atsakymą papildęs „rusofobija“ ir „islamofobija“, V. Putinas atsakė:
„Tiesa, kad šios tendencijos auga. Manau, kad žmonės patiria tam tikrą neteisybę. Pažvelkite į Gazą. Visame islamo pasaulyje kilo tam tikra reakcija, todėl padaugėjo žmonių, kurie yra gana radikalūs. Tame nėra nieko gero, tačiau tai yra tam tikros elito politikos rezultatas. Tai yra... dešimtmečius trunkančio teisingumo Palestinos klausimu nebuvimo, islamo pasaulio reakcijos ir todėl tam tikrų fobijų augimo rezultatas.“
Prancūzijos televizijos kanalo TF1 reporteriui uždavus klausimą V. Putinui, kaip jis šiuo metu vertina Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir ar planuoja su juo susitikti, Kremliaus vadovas pareiškė, jog tai priklauso ne nuo jo.
V. Putinas ne kartą kalbėjosi su Prancūzijos vadovu vykstant karui Ukrainoje.
Jis pasakojo, kad „anksčiau palaikė labai gerus darbinius santykius“ su E. Macronu, ir jie turėjo „labai turiningą darbotvarkę“.
„Esame pasirengę tęsti bendradarbiavimą su Prancūzija, tačiau tam tikru momentu Prancūzijos prezidentas nutraukė visus santykius su mumis, – kalbėjo V. Putinas. – Mes jų (santykių) nesustabdėme, aš to nepadariau, tai padarė jis.“
„Jei yra interesas, esame pasirengę jo siekti, jei intereso nėra, galime apsieiti ir be jų“, – pridūrė jis.
Rusijos lyderiui metinėje konferencijoje pirmą kartą klausimą uždavė ir dirbtinio intelekto (DI) sukurtas jo klonas.
Vaizdo ryšiu buvo parodytas DI sukurtas Vladimiro Putino vaizdo įrašas, kuriame Rusijos prezidentui užduodami du klausimai.
Pirmiausia jame DI sukurtas V. Putinas klausia tikrojo V. Putino, ar šis turi daug dvynių, o paskui paklausia apie V. Putino požiūrį į pavojus, susijusius su dirbtiniu intelektu.
„Jūs galite kalbėti kaip aš ir naudoti mano balsą, net mano balso tembrą, bet aš supratau, kad tik vienas žmogus gali kalbėti kaip aš ir naudoti mano balsą, ir tai būsiu aš“, – į DI klausimą atsakė V. Putinas.
„Kalbant apie dirbtinį intelektą, jūs esate mano pirmasis dvynys“, – pridūrė jis.
„Ar turėtume bijoti dirbtinio intelekto, ar ne? Užkirsti kelią dirbtinio intelekto, kuris aptiktų kvapus, turėtų pojūčius ir turėtų pažintinių gebėjimų pažangai... neįmanoma. Jei negalime užkirsti tam kelio, turėtume tęsti ir vadovauti procesui“, – toliau kalbėjo V. Putinas ir pridūrė:
„Tačiau niekas nežino, kuo tai pasibaigs.“
Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai transliuoja kelių valandų trukmės laidą, kurioje V. Putinas apžvelgs praėjusius metus.
Šį kartą surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvauja atrinkti žurnalistai, o po to vyks klausimų ir atsakymų sesija eiliniams rusams, pavadinta „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“.
Šia laida V. Putinas siekia pasirodyti kaip rūpestingas ir problemas sprendžiantis vadovas.
„Tiesioginė linija“ suteikia galimybę piliečiams užduoti klausimus Kremliaus vadovui. Jų klausimai paprastai būna susiję su vidaus problemomis, dažniausiai – su sveikatos apsauga, ekonomika ir infrastruktūra.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad buvo pateikta daugiau kaip pusantro milijono klausimų.
V. Putinas, kuris nuo 2000 metų eina prezidento arba ministro pirmininko pareigas, kasmet rengia tokius žiniasklaidos renginius, kurie kartais trunka ilgiau nei keturias valandas.
Tačiau praėjusį gruodį jis pirmą kartą per 10 metų atšaukė spaudos konferenciją. Tada Kremliaus stebėtojai buvo įsitikinę, kad V. Putinas norėjo išvengti užsienio žurnalistų klausimų tuo metu, kai jo kariuomenė patyrė virtinę nesėkmių Ukrainoje.
Praėjus metams, Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos užimtą teritoriją, stringa, o V. Putinas atrodo vis labiau užtikrintas, kad laimės savo pradėtą karą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad sesija prasidės 10 val. ryto. Planuojama, kad programa truks apie tris valandas, tačiau D. Peskovas teigė, kad laiko limito nėra.
Skirtingai nuo ankstesnių V. Putino metų pabaigos spaudos konferencijų, šį kartą nebuvo oficialios akreditacijos procedūros, o Kremlius išdalijo kvietimus tik atrinktiems žurnalistams.
Tai pirmas kartas nuo 2022 metų vasario mėnesį prasidėjusio Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą, kai V. Putinas darys pareiškimą tokiu formatu.
