„Nakties darbų santrauka: veto papildomiems pinigams Ukrainai“, – Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas rašė „Twitter“ platformoje, po naktinio ES Tarybos posėdžio Briuselyje.
„Prie šio klausimo grįšime kitais metais po tinkamo pasiruošimo“, – pridūrė jis.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad Vengrija yra vienintelė valstybė iš 27 ES narių, nepritarianti daugiamilijardiniam finansinės pagalbos Ukrainai paketui. Agentūros „Reuters“ duomenimis, finansavimo susitarimo vertė – 50 mlrd. eurų.
„Tai geras rezultatas. Dar turime šiek tiek laiko. Per artimiausias porą savaičių Ukrainai pinigų netrūks. Taigi turime laiko ir manau, kad galime susitarti“, – pridūrė M. Rutte.
M. Rutte sakė, kad buvo sutarta, jog derybos dėl finansavimo bus atnaujintos 2024 m. pradžioje, ir kad atsižvelgdamas į dabartinę derybų padėtį, yra įsitikinęs, kad kitų metų pradžioje realu pasiekti proveržį. Tačiau jis pridūrė, kad visa tai nėra garantuota.
Anksčiau ES Taryboje valstybės narės susitarė pradėti vadinamąsias stojimo derybas su Ukraina, praėjus beveik dvejiems metams po to, kai ji buvo priimta kaip valstybė kandidatė. Ukraina jau daugiau nei dešimtmetį siekia įstoti į ES.
V. Orbanas, kurio vyriausybė visada buvo artimiausia Kremliaus sąjungininkė ES, sakė, kad nedalyvavo diskusijose dėl stojimo derybų, kad sprendimą galėtų priimti kitos valstybės narės.
V. Orbanas ketvirtadienį pranešimą, kad Ukraina pradeda stojimo derybas, pavadino „visiškai beprasmišku, neracionaliu ir neteisingu“ ir pridūrė, kad jo šalis „šiandien nedalyvavo priimant šį sprendimą“.
Anksčiau šią savaitę V. Orbanas teigė, kad Ukrainai vis dar reikia įvykdyti tris iš septynių sąlygų, būtinų stojimo deryboms uždegti žalią šviesą, todėl sakė, kad šiuo metu nėra pagrindo derėtis dėl Ukrainos narystės ES.
„Vengrijos pozicija aiški: Ukraina nepasirengusi pradėti derybų dėl narystės ES“, – teigė V. Orbanas savo pranešime „Twitter“ platformoje.
„Kita vertus, 26 kitos šalys primygtinai reikalavo, kad sprendimas būtų priimtas, – tęsė jis. – Todėl Vengrija nusprendė, kad jei 26 šalys nuspręs tai padaryti, jos turėtų eiti savo keliu. Vengrija nenori dalyvauti priimant šį blogą sprendimą“.
„Įvykdėme savo pažadus“
ES Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad šis žingsnis yra „aiškus vilties ženklas jų žmonėms ir mūsų žemynui“. Jis taip pat patvirtino, kad bus pradėtos stojimo derybos su Moldova ir kad ES suteikė kandidatės statusą buvusiai Sovietų Sąjungos valstybei Sakartvelui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šią žinią.
„Tai Ukrainos pergalė. Tai visos Europos pergalė. Pergalė, kuri motyvuoja, įkvepia ir stiprina, – paskelbė jis savo „Twitter“ paskyroje. – Istoriją kuria tie, kurie nepavargsta kovoti už laisvę.“
Sprendimas pradėti oficialias derybas dėl narystės su Kijevu yra aiški žinia Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui po nuogąstavimų, kad Vakarai svyruoja dėl paramos Kijevui kovoje su Maskvos pajėgomis.
Nors ekspertai įspėja, kad Ukrainos prisijungimui prie bloko vis dar yra tam tikrų esminių kliūčių, ketvirtadienio sprendimą įvairūs Europos vadovai vis dėlto pavadino svarbiu įvykiu.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį sprendimą pavadino „strateginiu“ ir „diena, kuri liks įrašyta Europos Sąjungos istorijoje“.
„Didžiuojuosi, kad įvykdėme savo pažadus, ir džiaugiuosi dėl savo partnerių“, – sakė ji.
„Akivaizdu, jog šios šalys priklauso Europos šeimai“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Nepaisant šio žingsnio politinės reikšmės, Kijevas vis dar susiduria su keliomis kliūtimis siekiant narystės ES.
Ukrainai nebus leista apeiti proceso, kurį visos šalys turi pereiti prieš stodamos į ES, ir iš viso gali praeiti dar dešimtmetis, kol Ukraina iš tikrųjų įstos į ES ir galės naudotis visateisės narystės privalumais.
Prieš pereinant prie kito derybų etapo, Ukraina greičiausiai dar turės įvykdyti Kopenhagos kriterijų sąlygas.
Kriterijais daugiausia dėmesio skiriama tam, ar šalyje kandidatėje veikia laisvosios rinkos ekonomika, ar šalies institucijos yra tinkamos puoselėti europines vertybes, pavyzdžiui, žmogaus teises ir ES teisinės valstybės principo aiškinimą, ir ar šalyje veikia pilnavertė demokratija.
Visus šiuos dalykus sunku įrodyti bet kuriai šaliai, juolab šaliai, į kurią šiuo metu yra įsiveržta ir kurioje vyksta karas.
Jei Ukraina atitiks Kopenhagos kriterijus, ES ir Ukrainos pareigūnai galės pradėti derybas.
Parengta pagal CNN inf.
