Naujausią versiją kuravo kraštutinių dešiniųjų opozicinė Respublikonų partija po to, kai 2022 m. rugsėjo mėnesį rinkėjai griežtai atmetė siūlomąjį tekstą, kuriame buvo bandoma įtvirtinti aplinkos apsaugą ir įteisinti abortus.
Balsavimas prasidėjo 8 val. ryto vietos laiku (11.00 val. Grinvičo) ir turėjo baigtis 18 val. vakaro (21. 00 Grinvičo), rezultatai turėtų būti paskelbti po kelių valandų.
Kairiųjų pažiūrų prezidentas Gabrielis Boricas lapkričio mėnesį pareiškė, kad tai bus paskutinis jo bandymas reformuoti konstituciją, siekiant sutelkti dėmesį į stabilumą ir ilgalaikę plėtrą.
Nuomonės apklausos prognozuoja, kad tekstas bus ir vėl atmestas.
1980 m. konstitucijos, priimtos Augusto Pinocheto karinės diktatūros laikais, perrašymo procesas prasidėjo siekiant sušvelninti masinius protestus, kilusius prieš socialinę nelygybę 2019 m. spalį.
2020 m. referendume 80 proc. gyventojų balsavo už konstitucijos pakeitimą.
Tačiau praėjus ketveriems metams po protestų protrūkio, entuziazmą prislopino pandemija, infliacija ir ekonominis sąstingis, didėjantis nesaugumo jausmas ir rinkėjų nuovargis, teigia analitikai.
„Vyrauja didelio nusivylimo, silpno susidomėjimo, menkos motyvacijos, nuovargio konstituciniu klausimu atmosfera“, – teigė Čilės universiteto politologė Claudia Heiss.
„Žmonės nori fundamentalesnių dalykų: jie nori saugumo, viešosios tvarkos, daugiau policijos gatvėse, grįžti į normalų gyvenimą po kelerių metų itin nenormalaus gyvenimo“, – pridūrė ji.
Opozicija šį balsavimą pristatė kaip referendumą dėl G. Borico, kuris, kylant vis didesnei visuomenės nepasitenkinimo bangai, 2021 m. pabaigoje, būdamas 35 metų, buvo išrinktas jauniausiu visų laikų Čilės vadovu.
G. Boricas, kurio reitingai smuko iki maždaug 30 proc., jau patyrė nesėkmę gegužę, kai Čilės kraštutinių dešiniųjų Respublikonų partija užėmė pirmąją vietą visuotiniame balsavime, kuriame buvo renkami konstitucijos perrašymo komiteto nariai.
1980 m. Konstitucija plačiai kritikuojama dėl to, kad leido bendrovėms ir elitui praturtėti neturtingųjų, dirbančiųjų klasės sąskaita.
Į pirmąją naują redakciją buvo įtraukta griežtesnė autochtonų teisių apsauga, pasiūlymai dėl gamtinių išteklių, pavyzdžiui, vandens, apsaugos ir reikalavimas, kad moterys užimtų bent pusę pareigų valstybinėse institucijose.
Naujuoju variantu siekiama įtvirtinti teisę į gyvybę nuo jos pradėjimo, o tai, ekspertų nuomone, gali paskatinti ginčyti galiojančius įstatymus. Naujajame projekte taip pat numatoma per „kuo trumpesnį laiką“ išsiųsti dokumentų neturinčius imigrantus; dešinieji dėl didėjančio nusikalstamumo kaltina Venesuelos gyventojų, bėgančių nuo ekonominės krizės savo šalyje, antplūdį.
Siūlomoje konstitucijoje pirmą kartą pripažįstamos autochtonų tautos, kurios sudaro 12 proc. šalies gyventojų, tačiau neatsižvelgiama į jų prašymą suteikti didesnę autonomiją.
